2024 m lapkričio 1 d, penktadienis

Šv Mišios aukojamos 1030 val

Iškilmė

Visų Šventųjų iškilmė Tai šventieji, kurie su Kristumi yra garbėje, kurių visų draugija džiaugiasi dangus, kurių atminimą garbina dar šioje žemėje keliaujanti Bažnyčia, kad jų pavyzdžiu būtų įkvepiama, jų globa ir triumfu džiuginama, dieviškosios didybės akivaizdoje per amžius būtų vainikuojama

Visų šventųjų diena – yra Bažnyčios religinė šventė žinomiems ir nežinomiems šventiesiems pagerbti Yra daug šventųjų, kuriuos pagerbiame atskiromis dienomis, bet yra daug nežinomų ar…

Švč Mergelės Marijos Rožinio ir Misijų mėnuo

Su galinga Rožančiaus malda * mes ateinam visi, o Marija!

* Štai krūtinėj sutirpo kančia, * o palaima dangaus vėl  širdyje

 Su galinga Rožančiaus malda * per gyvenimą eit pasiryžtam

* Tavo vardą visur, visada, * o Marija, kartoti išdrįstam

Su galinga Rožančiaus malda * prie Marijos kasdien vis keliaujam

* Karaliene Rožančiaus, sveika! * Garbės himnus giedot nepaliaujam

Tikintieji kviečiami kasdien kalbėti Rožinį

Mūsų parapijos Bažnyčioje Rožinis kalbamas prie Švč Mergelės Marijos altoriaus:

Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais po 1000 val…

2024 m rugsėjo 29 d XXVI EILINIO LAIKO SEKMADIENIS

ŠVENTĖ

Šv Mišios aukojamos Sekmadienio tvarka:

900 val ir 1030 val (Suma)

Šiandien mūsų parapijos šventovėje

Šv Mykolo atlaidai

Liaudyje šį diena vadinama  Mykolinėmis – tai viena gražiausių rudens švenčių

Maloniai kviečiami visi į atlaidus Po Sumos Šv Mišių Eucharitinė procesija

Taip pat minėsime:

 Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną

Keliaujančių ir vairuotojų dieną

Romos martyrologe, liturginėje knygoje, į kurią įtraukiami kankinių ir šventųjų…

2024 m rugsėjo 14 d, šeštadienis

Liturginė šventė

Šv Mišios aukojamos 1030 val

Evangelija pagal Joną (Jn 3)

Dvasios paslapčių atskleidimas

Niekas nėra pakilęs į dangų,

kaip tik Žmogaus Sūnus,

kuris nužengė iš dangaus

Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį,

taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,

kad kiekvienas, kuris jį tiki,

turėtų amžinąjį gyvenimą“

– Dievas taip pamilo pasaulį,

jog atidavė savo viengimį Sūnų,

kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,

bet turėtų amžinąjį gyvenimą

 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,

kad jis pasaulį pasmerktų,

bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą…

Šventoji Karaliene, tu
švieti pasauliui iš dangaus,
o Žvaigžde jūros spindinti,
didi mergele Motina

Mergele, pasirodyki,
sušvisk skaisti aukštybėse,
atnešus kilnų žiedą mums,
Dievą ir žmogų, Viešpatį

Štai švenčiame kasmetines
gimimo tavo iškilmes;
iš išrinktosios giminės
tu šiam pasauliui sušvitai

Mirtingi žemės kūdikiai,
mes per tave – dangaus vaikai,
tu įstabiai suraminai,
iškilnią rimtį atnešei

Trejybei tebūnie garbė
per amžių amžius amžinus,
jos dovana, kad tu esi
šventa Bažnyčios Motina Amen

Pačiame vasaros įkarštyje liturgija kviečia mus pažvelgti į Mariją, apmąstyti jos gyvenimo ir viso išganymo slėpinio išsipildymą: paėmimą į dangų

      Sakyčiau, kad labai reikšminga, jog šios šventės Mišių Evangelijos ištraukoje mūsų dėmesys kreipiamas į Marijos susitikimą su savo giminaite Elžbieta ir ypač į Marijos padėkos giesmę „Magnificat“: „Mano siela šlovina Viešpatį“ Šiuo žodžius Bažnyčia prisimena kiekvienos vakarinės maldos metu Jie mums leidžia suprasti, kuo gyveno Marija, kaip ji sugebėjo besąlygiškai atsiduoti Dievo valiai

      Ko gero, reiktų pradėti nuo Apreiškimo

     …

„Dievas taip pamilo pasaulį“ Jn 3, 16–21

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą

Atiduodamas savo Sūnų į mūsų, žmonių, rankas, jame atidavė viską, ką turėjo brangiausio, visą savo meilę, nes jis negali mylėti mažiau… Ir negali duoti mažiau, nei patį gyvenimą, nes jis yra Gyvenimas, visos būties Šaltinis ir Versmė Svarbu tik, ar mes norime visa tai priimti tikėjimu ir savo gyvenimu…