2024 m. birželio  29 d., šeštadienis

IŠKILMĖS

Šv. Mišios aukojamos 10.30 val. 

Aplankius šventovę ir pamaldžiai sukalbėjus Viešpaties maldą bei Tikėjimo išpažinimą

(EI, conc.33) įprastomis sąlygomis pelnomi visuotiniai atlaidai.

Iškilmingas palaiminimas.

,,Dieve, tu šiandien – apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje – mūsų širdis užlieji tyru, kilniu džiaugsmu; padaryk, kad ant jų pastatytoji tavo Bažnyčia visada galėtų džiaugtis ištikimai laikydamasi jų skelbto tikėjimo“.

Birželio 29 d. minime Šv. Petro ir Pauliaus iškilmę.

Šv. Petras ir Šv. Paulius patyrė kankinystę Romoje, Petras – veikiausiai 64 m., Paulius – 67 m. Romos Bažnyčios, gerbiančios jų kapus Vatikane ir pakeliui į Ostiją, kulte jie niekada neatskiriami, todėl jiems ir skirta bendra šventė birželio 29 d. Tačiau ši diena švenčiama ne tik krikščioniškojoje Romoje, bet ir visoje Bažnyčioje, kuri augo palaistyta šių dviejų apaštalų krauju; todėl Dievas šiandien visų „širdis užlieja tyru, kilniu džiaugsmu“. „Šiuodu“ kaip tikri „pasaulio žibintai skirtingais keliais telkė vieną Kristaus šeimyną, kol juos abu sujungė vienas kankinystės vainikas“ (dėkojimo giesmė).

Šiandien pagerbiame du svarbiausius gimstančios Bažnyčios veikėjus, skirtingus, bet stebėtinai papildančius vienas kitą, kaip rodo dėkojimo giesmė. Petras ir Paulius „mus mokė Viešpaties įstatymų“, jie skelbė tikėjimą. Tad jų asmenyse mes švenčiame Bažnyčios slėpinį, nes ji pastatyta ant apaštalų. Taip pat jų užtarimu prašome „ištvermingai laikytis apaštalų mokslo“, kad „visi turėtume vieną širdį ir vieną sielą“.

Šv. Petras vaizduojamas su raktais rankoje, o Šv. Paulius – su knyga. Šventasis Petras – tai popiežių pirmtakas, kuriam pats Kristus yra pažadėjęs Dangaus Karalystės raktus; jis – pirmasis Romos vyskupas.  Šv. Paulius arba Povilas – tai didysis tautų apaštalas, Evangelijos skelbėjas, iš aktyvaus krikščionybės priešo Sauliaus atsivertę ir įtikėjęs Jėzų. Petras mums – tikėjimo vadas, o Paulius – jo tiesų aiškintojas ir gynėjas.                                            

Gyvendami žemėje, jie palaistė Bažnyčios daigus savo krauju. Jie gėrė Viešpaties taurę ir tapo Dievo draugais.