Pirmasis skaitinys (1 Kor 1, 26–31)

    Tik pažvelkite, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.
    Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akimis žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo,– kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą.
    Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintis, teisumas, pašventinimas ir atpirkimas, kad, anot Rašto, „kas giriasi, girtųsi Viešpačiu“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 130, 1–3)

P.  Viešpatie, tu – mano sielos ramybė.

Viešpatie, mano širdis neišpuikus,
akys nežvelgia iš aukšto.
Tuščios didybės nenoriu vaikytis –
to, kas mano jėgą prašoka. – P.

Tikrai nuramdžiau savo dvasią,
padariau ją ramutėlę.
Tartum kūdikis motinos prieglobsty,
tartum kūdikis rami širdis mano krūtinėj. – P.

Pasikliauk Dievu, Izraeli,
dabar ir per amžius! – P.

Posmelis prieš evangeliją ( 1 Pt 4, 14)

P.  Aleliuja. – Jei jus niekina dėl mano vardo – jūs palaiminti,
                     nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 23–26)

    Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!
    Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja šlove, su Tėvo ir šventųjų angelų šlove“.

Šv. Agota, mergelė, kankinė

Šv. Agota mums yra tyrumo ir tvirtumo  pavyzdys.

Privalomas minėjimas.

2022 m. vasario 5 d., šeštadienis

Šv. Mišios aukojamos 10.30 val.

Pirmąjį mėnesio šeštadienį, prieš Šv. Mišias kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija ir Pasiaukojimo malda.

Šv. Mišių metu bus šventinama Šv. Agotos duona ir vanduo, kurie naudojami kaip sakramentalija, sauganti nuo gaisro nelaimės, sielos ir kūno pavojų.

Šv. Agota gyveno III a. Katanijoje (Pietų Italija, Sicilija), manoma, kad nukankinta valdant imperatoriui Decijui (249 – 251). Pasak tradicijos, praėjus metams po Agotos mirties, Katanijos gyventojai per ugnikalnio išsiveržimą pagalbos kreipėsi į savo šventąją kraštietę ir buvo išgelbėti. Vardas Agota graikiškai reiškia ,,gera“, todėl šiam įvykiui atminti prigijo paprotys šią dieną palaiminti duoną kaip gerumo ženklą ir vandenį kaip apsaugos priemonę nuo ugnies pavojaus.

Šv. Agota yra laikoma sergėtoja nuo gaisrų, žaibų, negandų, vagysčių, blogos akies, ligų ir kitokių bėdų. Tikintieji Šv. Agotos sudžiovintos duonos gabalėlį laiko savo namuose, mašinose, įsideda į rankines, turistai jos dedasi į kelioninius krepšius. Šventintu vandeniu apšlaksto trobesius, įvairius pastatus, kad juos apsaugotų nuo gaisrų. Tikima, kad kilus gaisrui žmonės Šv. Agotos duonos gabalėlį mesdavo į ugnį, kuri nurimdavo ir užgesdavo.