LITURGINIŲ METŲ KALENDORIUS

LITURGINIŲ METŲ KALENDORIUS 

2018  –  2019

                                                    (žiūrėti…)   

 

,,Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti,

ir aš Jus atgaivinsiu“.   (Mt 11,28)

 

Kartais nutinka, kad jaučiamės nusivylę, visų apleisti: tačiau Dievas nepamiršta savo vaikų,
niekada neapleidžia. Jis visad šalia, ypatingai išbandymų metu, tai gailestingas Tėvas, kuris
kreipia į mus ramų ir mylintį žvilgsnį, laukia mūsų ištiestomis rankomis.

 

(Žiūrėti…)

 

 „Atleidimas – kelias į laisvę“.

 

„Atleidimas – kelias į laisvę“– tai kvietimas susitaikyti su savo praeitimi ir kelionė į laisvę, į pažadėtąją žemę, į gyvenimą, kuris, nepaisant mūsų ir aplinkinių netobulumų, suteikia džiaugsmą ir pilnatvę. Pažinsime save ir savo istoriją Dievo Žodžio šviesoje, kad rastume jėgų gyventi be baimės ir sielvarto. Sužinosime, kaip atrasti savo tikrąją tapatybę ir valdyti save, o ne kitus, bei susidoroti su problemomis, žaizdomis ir priklausomybėmis. Tokiu būdu ugdysime savyje Dievo žmogaus veidą. Rekolekcijos – tai atradimo ir pripažinimo laikas, kad viskas mūsų gyvenime turi prasmę tik su Dievo pagalba: gėris ir blogis, džiaugsmas ir kančia, sveikata ir liga, nuodėmė ir atgaila, sėkmės ir nesėkmės, nes jie patikėti Dievui ir, bendradarbiaujant su Jo malone, skirti išsilaisvinimui, išgydymui ir veda mus kaip sūnų palaidūną į Tėvo namus, į Jo meilės glėbį.

______________

2018 – 2019 m. Liturginiai metai prasidėjo nuo 2018 m. gruodžio 2 d. ir baigsis 2019 m. gruodžio 1 d.
ADVENTO I SEKMADIENIS
Gruodžio 2 d.

ŠVENTOJI ŠEIMA
Gruodžio 30 d.

NAUJIEJI METAI
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA.
Sausio 1 d.

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS
(TRYS KARALIAI)
Sausio 6 d.

KRISTAUS KRIKŠTAS
Sausio 13 d.

KRISTAUS PAAUKOJIMAS
(GRABNYČIOS)
Vasario 2 d.
GAVĖNIA trunka nuo Pelenų dienos iki Paskutinės Vakarienės (Didysis Ketvirtadienis) Šv. Mišių pradžios.
PELENŲ TREČIADIENIS
Kovo 6 d.

VIEŠPATIES KANČIOS SEKMADIENIS
(VERBOS)
Balandžio 14 d.

VIEŠPATIES PRISIKĖLIMAS
(VELYKOS)
Balandžio 21 d.

KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ
(ŠEŠTINĖS)
Birželio 2 d.

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS
(SEKMINĖS)
Birželio 16 d.

ŠVČ. TREJYBĖ
Birželio 16 d.

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS
(DEVINTINĖS)
Birželio 23 d.

ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS
Birželio 8 d.

KRISTUS, VISATOS VALDOVAS
(KRISTUS KARALIUS)
Lapkričio 24 d.

Nuo gruodžio 1 d. prasideda ADVENTAS

KUČIOS
Gruodžio 24 d. (Antradienis)

ŠV. KALĖDOS
Gruodžio 25 – 26 d.

ŠVENTOJI ŠEIMA
Gruodžio 31 d.

ŠV. MIŠIOMIS UŽBAIGIAMI SENUOSIUS METUS
GIEDUODAMI PADĖKOS HIMNĄ
,,Tave, DIEVE, garbinam…“.

_______________

Kilnojamų bažnytinių švenčių kalendorius

 

Metai

Skaitinių ciklai

Gavėnios pradžia

Velykos

Šeštinės

Sekminės

Devintinės

Advento pradžia

2016

C

02.10

03.27

05.05

05.15

05.26

11.27

2017

A

03.01

04.16

05.25

06.04

06.15

12.03

2018

B

02.14

04.01

05.10

05.20

05.31

12.02

2019

C

03.06

04.21

05.30

06.09

06.20

12.01

2020

A

02.26

04.12

05.21

05.31

06.11

11.29

 

_______________

Kunigų rūbai irgi reiškia viltį…

 

Bažnyčia yra davusi nuorodas, kokie turėtų būti liturgijoje naudojami daiktai bei drabužiai, siekdama kuo geriau atskleisti dvasinę ir religinę sakramentų šventimo plotmę.

Bažnyčioje, kuri yra Kristaus kūnas, ne visi nariai atlieka tas pačias pareigas. Jas turi ženklinti liturginiai drabužiai. Tačiau reikia, kad liturginiai drabužiai ir šventųjų apeigų gražumą didintų.

Kodėl rengiamasi liturginiais drabužiais? Skirtingai nei visi kiti apsirengęs liturgijos vadovas kviečia mąstyti apie specifinę jo atliekamą misiją. Kiekvieno sakramento šventime vyskupas ar (jį pavaduojantis) kunigas veikia ne kaip paprastas žmogus, bet kaip Kristaus atstovas ir kaip liturginio vyksmo vadovas, turintis ypatingų galių, jam suteiktų per Įšventinimo sakramentą. Liturginiai drabužiai, kuriais vilki įšventintas asmuo, išreiškia kunigo tarnystę, kuri sakramento malone leidžia jam švęsti ne savo vardu ir ne kaip bendruomenės įgaliotiniui, bet ypatingai susitapatinus su „Aukščiausiuoju ir amžinuoju Kunigu, kuris yra Kristus, in persona Christi capitis (Kristaus – Galvos asmenyje)“ bei Bažnyčios vardu. Drabužiai, kuriuos dėvi kunigas, jam turi priminti, kad jis nėra švenčiamų dalykų šeimininkas, bet tarnas. Todėl jis negali naudotis šventųjų apeigų tekstais ar ženklais kaip tinkamas, kaip su asmenine savo nuosavybe, sukurti savitą asmeninį, žaidybinį, teatrinį apeigų stilių. Kunigas turi prisiminti, kad čia jis veikia Dievo vardu, atlikdamas misiją, kuri esmingai skiriasi nuo kitų šventės dalyvių. Ne visi Bažnyčios, mistinio Kristaus Kūno nariai atlieka tas pačias pareigas. Eucharistijoje tarnysčių skirtumai išoriškai matomi iš drabužių skirtingumo, todėl jie turi būti kiekvieno tarnautojo specifinės tarnystės ženklas.

Visiems bet kurio laipsnio patarnautojams (čia kalbama ir apie vyskupą bei kunigus ar diakonus) bendras liturginis drabužis yra alba (baltos drobės ilgas, siekiantis kojas, drabužis, visiškai dengiantis įprastus drabužius), per juosmenį suveržiama juosta (gaminama iš to paties audinio kaip ir alba ar vyta virvė), jei tik nėra pasiūta taip, kad laikytųsi prie liemens ir be juostos. Jei alba aplink kaklą ne visai uždengia paprastuosius drabužius, prieš ja velkantis, reikia užsidėti antpetę (humerolą) (dažniausia keturkampis baltos drobės audinys, susegamas ar surišamas). Alba reiškia Krikštu gautą naują gyvenimą – „apsivilkimą Kristumi“. Jis – visų krikščionių krikšto valandą gautas rūbas.

Albos negalima pakeisti kamža (sutrumpinta alba iki kelių, kuri visada dėvima tik ant kunigo ar ministranto sutanos), kai rengiamasi arnotu arba dalmatika arba kai dėvima stula vietoj arnoto ar dalmatikos (Nr. 298).

Stula – svarbus šaliko formos ženklas, vyskupo ir kunigo tarnystę žymint krintantis nuo kaklo, dažniausiai iki albos apačios, diakono stula dėvima sukryžiuota per kairį šoną. Stula primena Kristaus saldų jungą ir lengvą naštą (plg. Mt 10, 30). Diakonas stulą dedasi ant vieno peties, nes yra paskirtas ne kunigauti, o tarnauti.

Dalmatika – kryžiaus formos drabužis su rankovėmis, nepuošiamas kryžiumi, nešiojamas diakono.

Kapa – brangus priekyje atviras ir susegamas apsiaustas su gobtuvu procesijoms, ypač lauke, ir ne Mišių liturgijoms, dėvimas ant albos ir stulos.

Arnotas – Mišių liturgijai naudojamas brangus visą kūną dengiantis viršutinis apskritimo formos drabužis su viduryje esančia ertme galvai. Šitaip paslepiamos asmens kūno formos, kviečiant jo tarnystėje įžiūrėti Kristaus tarnavimą. Ilgainiui vis labiau išpuošiant arnotus – sidabru, auksu, brangakmeniais – jie vis sunkėjo. Pasidarė paprasčiausiai nepakeliami, tad reikėjo sutrumpinti. Šiandien naudojami seniausiųjų formų drabužiai. Niekada nebuvo drausti ir sutrumpintieji.

Liturginių drabužių spalvų įvairumu siekiama vaizdžiai išreikšti tam tikru liturginių metų laiku švenčiamų tikėjimo paslapčių pobūdį ir krikščioniškojo gyvenimo raidą.

Veliumas – Laimindamas Švč. Sakramentu, kunigas dedasi ant pečių veliumą, kurį sudaro paveliumys – pamušalas – ir iš balto šilko pasiūta viršutinė dalis paauksuotais krašteliais. Veliumu išreiškiama ypatinga pagarba Švč. Sakramentui, nes kunigas kelia monstranciją (puošnų liturginį indą, skirtą viešai garbinti              Šv. Ostiją), pridengdamas rankas veliumu. 

 

  

Liturginių rūbų spalva taip pat turi prasmę. Skirtingų spalvų jie dėvimi vis kitomis progomis. Kunigai dėvi baltos, raudonos, žalios, violetinės ir rožinės spalvos rūbus (Arnotai, kapos, stulos). Liturginiai rūbai visame pasaulyje siuvami tik iš šių spalvų audinių. Anksčiau per Vėlines ir pamaldose už mirusiuosius kunigai galėjo vilktis gedulingos juodos spalvos liturginius rūbus. Dabar šiomis progomis rekomenduojama dėvėti violetinės, atgailą ir liūdesį simbolizuojančios spalvos, rūbus. Rečiausiai kunigai dėvi rožinės spalvos liturginį rūbą (Arnotą), t. y.  tik du kartus per metus – trečią advento ir ketvirtąjį gavėnios sekmadienį.

________

 

                                         

Balta naudojama per šventes ir iškilmes, ir skelbia Kristų, prisikėlusį, išaukštintą ir viešpataujantį. Ji taip pat reiškia tikėjimą, džiaugsmą ir tyrumą.

 

Auksinė spalva yra ypatingai iškilmin­ga, todėl naudojama itin svarbioms šventėms paminėti

ir gali būti naudojami vietoje kitų spalvų, išskyrus violetinės.

 

Raudona primena Šventosios Dvasios išsiliejimą, Kristaus kančią ir jo kraują bei kankinių kraują,              pralietą Kristaus pavyzdžiu.

 

Žalia reiškia viltį.

 

Violetinė spalva reiškia atgailą ir laukimą. Iki II Vatikano Susirinkimo reformos ji nereiškė gedulo, kuris buvo pažymimas juoda spalva. Krikščionių gedulas juk nėra be vilties, jis – ne juodas, jis kupinas laukiamo susitikimo. Dabar beveik nenaudojama juoda reiškia liūdesį ir gedulą, kuris krikščioniui nedera kaip tiems, kas neturi prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo vilties.

                     

 

Rožinė spalva, naudojama advento ir gavėnios vidury, reiškianti trumpą stabtelėjimą atgailos ir pasninko kely. Rožinė yra pusiau violetinė (reiškia atgailą) ir pusiau balta (reiškia šventę).                                                    Rožinė spalva gali užsivilkti tik du kartus per metus:

 

     –  III ADVENTO SEKMADIENĮ, tai džiaugsmo sekmadienis, pagal lotyniškąją tradiciją vadinamas Gaudete. Apie džiaugsmą kalbama pirmuose dviejuose Šv. Rašto skaitiniuose. Evangelija akcentuoja širdies atsivertimą, be kurio neįmanomas džiaugsmingas Išganytojo laukimas.

 

     –  IV GAVĖNIOS SEKMADIENĮ (Laetare)  (žiūrėti…)     

___________________

REKVIZITAI:

 

KURŠĖNŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO PARAPIJA

Įmonės kodas: 190768627

Vydūno g. 2, LT-81183, Kuršėnai, Šiaulių raj.

KLEBONIJA, PARAPIJOS RAŠTINĖ

Dambrausko g. 5, LT-81184, Kuršėnai, Šiaulių raj.

Tel.: 8 41 581539

El. paštas: www.kursenuparapija.lt