Kūčios – Kristaus gimimo išvakarės

Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su Šv. Mišiomis – vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Paprotys budėti ir per naktį melstis jau išnykęs, tačiau lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį kitų Kūčių papročių. Šiandieninės Kūčios – tai iškilminga vakarienė, kurios kilmė aiškinama įvairiai…

Lietuva (panašiai ir Latvija bei Lenkija) turi nuostabiai gražų paprotį Viešpaties Jėzaus, kurį krikščionys vadina Kristumi (graikiškai Pateptuoju) Gimimo (Kalėdų) išvakarėse susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Šitaip parodoma, kad mes atsiliepiame į Kristaus trokštą ir dovanotą santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.

Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Apribodami maisto įvairovę taip prisimename, kad ir Dievas save apriboja tapdamas žmogumi.

Advento metu (keturių sekmadienių laikotarpis ruoštis Kalėdoms) iš bažnyčios parsinešame Kalėdaitį – neraugintos duonos paplotėlį, žymintį naujumą, tyrumą, nekaltumą. Paliekama didesnė piniginė auka bažnyčioje reiškia ne užmokestį už kalėdaičius, bet tai metinė katalikų parama Bažnyčios išlaikymui. Kalėdaičiai galėtų būti sudėti ant lėkštės su šienu, užtiestu drobiniu audiniu. Taip būtų paženklinta, kad Kristus, gimdamas Betliejuje, buvo paguldytas į ėdžias. O juk Jis yra, kaip sako Biblija, tas Nekaltasis Avinėlis, kuris mūsų nuodėmes naikina.

Šeimos galva (tėvas, motina ar suaugę ir atsakomybę už šeimą turintys vaikai) vadovauja ir vakarienės maldai. Juk krikščionys niekada nevalgo be maldos. Jie dėkoja Dievui, kad turėdami maisto, kuris užtikrina gyvastį, gali džiaugtis gyvenimu. Maldoje prisimenami ir visi neturintys ką valgyti. Krikščionys yra įsipareigoję mažinti vargą.

Vakarienė pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir Kalėdaičio pasidalijimu. Visi laužia Kalėdaičio gabalėlį ir jį valgydami atsiprašo už skriaudas (jei tokių buvo), dėkodami už nuveiktus gerus darbus, linkėdami svarbių dalykų gyvenimui, apsikabindami. Tada sėdasi valgyti. Nebūtini tradiciniai dvylika patiekalų. Svarbiausia – neskubus nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo (visa tai yra tikras iššūkis daugybei). Juk mes sotūs ne vien maistu, bet ypač tarpusavio bendryste. Prie kūčių stalo nedera alkoholis. Kai kuriose šeimose įprasta per vakarienę giedoti (tas nuostabias!) Šv. Kalėdų giesmes. Užbaigus vakarienę vadovaujantis pakviečia trumpai maldai.

Maloniai kviečiame visus parapijiečius

20.00 val.

į iškilmingas Bernelių Šv. Mišias.

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!