Maloniai kviečiame parapijiečius dalyvauti GEGUŽINĖSE  PAMALDOSE 2024 m. gegužės 1 – 31 d. Švč. Mergelės Marijos garbei,  kurios mūsų šventovėje vyksta:               

Pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais

po 10.00 val. Šv. Mišių;

Trečiadieniais  16. 40 val.;

Šeštadieniais 10.00 val.;

Sekmadieniais po 9.00 val. Šv. Mišių:

        ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Litanija  į Dievo Gailestingumą

Švč. M. Marijos litanija ir Šv. Bernardo malda.
Po litanijos giedama giesmė ,,Sveika Marija Motina Dievo“.

 

 

Mieli broliai ir seserys Kristuje, gegužės mėnuo – pats nuostabiausias laikas, kada gražiausiais žiedais pražysta gamta, vaiskia žaluma pasipuošia laukai, sodai ir miškai. Taip pat visa Romos katalikų bažnyčia gegužės mėnesį skiria Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei. Gegužinės giesmės vakarais skambančios ir namuose, šeimos rate, ir žydinčiuose laukuose prie koplytėlių, pastatytų Dievo Motinos garbei, atsispindi meile, viltimi ir gyva liaudies pamaldumo tradicija.

 

Pirmosios pamaldžios praktikos susiję su gegužės mėnesiu atsirado šešioliktajame amžiuje. Su tuo siejamas Šv. Pilypas Neris, kuris Romoje mokė jaunimą apipinti gėlėmis Dievo Motinos atvaizdą, giedoti jai giesmes.

O 1677 m. Italijos Fiesolės mieste suburta brolija, vadinta „Comunella“, kuri gegužės mėnesį giedodavo giesmes Mergelei Marijai. Giesmės pradėtos giedoti gegužės pirmąją dieną, vėliau prijungti Sekmadieniai ir galiausiai visos kitos dienos. Tai buvo paprasti ritualai, apipinti maldomis, litanijomis, išpuošiant gėlėmis Marijos statulas.

 

Lietuvoje gegužinės pamaldos įvestos palyginti gana vėlai. Šį kartą pavyzdį davė ne Vilnius – Lietuvos sostinė, bet buvusi Seinų vyskupija, dabartinė Vilkaviškio vyskupija. Tos vyskupijos valdytojas prelatas Butkevičius, 1851-1853 metais buvo nuvykęs į Romą. Ten jis ir pamatė gegužines pamaldas Romos bažnyčiose, kur jos buvo aukojamos su visu iškilmingumu. Grįžęs 1853 m. spalio mėnesį į savo vyskupiją, pirmiausia gegužines pamaldas įvedė Seinų katedroje, o netrukus ir visoje vyskupijoje. Žemaičių vyskupiją tuo metu jau valdė vyskupas Motiejus Valančius. Jis buvo šių pamaldų išplatintojas savo vyskupijoje. Vilniaus katedroje gegužinės pamaldos įvestos tik 1884 m. Reikia manyti, kad ir visoje Vilniaus vyskupijoje jos atsirado ne anksčiau.

 

Taigi gegužės mėnuo buvo skirtas šventajai Motinai, visiems mažutėliams, likusiai Bažnyčios daliai, net ir tiems, kurie yra nesąmoningi, bet sąžiningi jos nariai. Ten, kur yra tikėjimas, yra Marijos pavyzdys, nes ji gyveno tikėjimu, kaip mums primena Šventasis Raštas. Jei pamaldumas yra dorybė, kuri mus sieja su visais gyvenimo šaltiniais, Dievu, savo tėvais, Bažnyčia, Kristumi, tai tikrai krikščioniškasis pamaldumas mus sieja dėkinga meile Marijai arba mūsų susitikimu su Kristumi.

 

Mūsų gyvenimas yra nuolatinė kova prieš pagundas. Mes neturėtume kovoti vieni su velniu, kūnu ir pasauliu. Kai esame gundomi, šaukimės Marijos vardo; melskimės Sveika, Marija. Jei tai bus padaryta, visos pragaro galios bus sunaikintos. Marijai įsakius, priešai – piktosios dvasios – dings ir bus nugalėti. Šv. Pranciškus Salezas buvo linkęs į neviltį ir per Šv. Bernardo maldą „Atsimink, maloningoji Mergele Marija“ šios pagundos buvo nugalėtos.

 

Nuostabi Šv. Jono Pauliaus II malda:

 

„O visų žmonių Motina, tu pažįsti jų kančias ir viltis. Tu motiniškai nujauti pasaulį drebinančią kovą tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos. Išgirsk mūsų šauksmą, siunčiamą tiesiai į tavo širdį Šventojoje Dvasioje. Priimk į savo glėbį žmones, kurie karštai to trokšta, kurių pasitikėjimo tu taip pat labai lauki. Priimk į savo motiniškąją globą visą žmonijos šeimą, kurią su atsidavusiu džiaugsmu patikime tau, o Motina. Tegu kiekvienas sulaukia taikos ir laisvės, tiesos, teisingumo ir vilties laikų. Amen.“