„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15)

Šiemet Gavėnios liturginis laikotarpis prasidės Pelenų Trečiadieniu kovo 5 d. ir pasibaigs Didžiąja Savaite ir  Šv. Velykomis, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 20 d.

Įžengę  į Gavėnios – Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką, maloniai kviečiame  GAVĖNIOS LAIKOTARPYJE, išlaikyti santūrumą ir rimtį, o taip pat dalyvauti  bažnyčioje: 

PENKTADIENIAIS

Po 10.00 val. Šv. Mišių einamas Jėzaus kančios Kryžiaus kelias. 

SEKMADIENIAIS

10.00 val. einamas Jėzaus Kančios Kryžiaus kelias.

10.30 val. giedami Graudūs verksmai, apmąstant  Jėzaus Kančią.

Tai gražios tikinčiųjų maldingos praktikos, nepriklausančios liturgijai, tačiau kylančios iš liturgijos ir į ją vedančios, ją paryškinančios. Tos maldingos praktikos, padėdamos įsimąstyti į Kristaus Kančią dėl mūsų išganymo, dėl mūsų laimės, žadina atgailos dvasią ir taip pat veda į Prisikėlimo šventimą, ruošia Šv. Velykoms.

GAVĖNIA – tai keturiasdešimties dienų pasiruošimo laikotarpis prieš didžiausią katalikų šventę –        Šv. Velykas. Malda, pasninkas ir išmalda padeda mums gerai praleisti šį laiką.

Gavėnios Sekmadieniais giedami GRAUDŪS VERKSMAI, o penktadieniais yra KRYŽIAUS  KELIO pamaldos. Šiuo liturginiu laikotarpiu nekalbamas himnas ,,Garbė Dievui aukštybėse” , ,,Tave, Dieve, garbiname” ir aklamacija ,,Aleliuja”.

Gavėnia – tai dvasinio atnaujinimo ir atsivertimo laikas. Pradžioje tai buvo vos 40 valandų – tik Didysis Penktadienis ir Didysis Šeštadienis. Vėliau šis pasiruošimas truko visą savaitę, o maždaug nuo V-to amžiaus pasiruošimo Šv. Velykoms laikotarpis buvo pratęstas iki 40-ties dienų. Gavėnios metu Bažnyčia mini: 40 dienų visuotinio tvano; 40 metų Izraelitų kelionės į pažadėtąją žemę; 40 dienų, kurias Mozė praleido ant Sinajaus kalno, kur gavo iš Jahvės 10 įsakymų.

      PASNINKAS,  MALDA  IR  IŠMALDA. Gavėnios laikas – tai ypatingas laikas, skirtas dvasiniam susitelkimui, atgailai, laisvanoriškiems atsižadėjimams – tokiems kaip pasninkas, malda ir išmalda. Malda, ypač Viešpaties Jėzaus Kančios apmąstymas, leidžia savarankiškai darbuotis, tobulinant savo gyvenimą. Pasninkas sutramdo mūsų kūną. Žmogus, atsisakydamas saldumynų ar kokio kito skanaus maisto, mokosi save valdyti. Pasninko vaisiumi turėtų būti išmalda – pasidalinimas su stokojančiais.

     GAVĖNIOS  LITURGIJA. Iš šio laikotarpio liturgijos dingsta džiaugsmingas ,,Aleliuja”, Sekmadieniais negiedamas himnas ,,Garbė Dievui aukštybėse”, o Šv. Mišių rūbai yra fioletiniai. Altoriai nepuošiami gėlėmis, o muzikiniai instrumentai naudojami tik giedojimo palaikymui. Pagrindinės gavėnios liturgijos temos: atgaila ir atsivertimas ( Pelenų Trečiadienis ir dauguma šiokiadienių), krikštas ir jo reikalavimai ( Sekmadienis, ypač II, IV ir V ), Kristaus Kančia ( Verbų Sekmadienis ir dvi paskutinės savaitės).
Dar yra specialios Gavėnios pamaldos – Kryžiaus Kelias ir Graudūs Verksmai.

      GRAUDŪS  VERKSMAI. Tai populiarios Lenkijoje Viešpaties Kančios apmąstymo pamaldos, dažniausiai prie išstatyto Švč. Sakramento ir su pamokslu kančios tema. Tradicija kilo XVIII a. pradžioje, pirmą kartą atliktos 1707 m. Tekstas originalus, senoviškas.

Graudžių Verksmų giesmės neapsiriboja vien biblijinių įvykių pristatymu. Jos nori pažadinti mūsų jausmus. Šis naujas Kristaus Kančios apmąstymo būdas ypač greitai paplito  po visą kraštą. Pamaldas propagavo Kunigai Misijonieriai liaudiškų misijų ir dvasinių seminarų, kuriuos patys vedė, metu. Tekstas du kartus buvo verstas į lietuvių k. (pirmą kartą dar XVIII a.), o taip pat į vokiečių, anglų ir rusų kalbas.

Taigi Graudūs Verksmai, greta Kryžiaus Kelio, yra labai svarbios Gavėnios pamaldos, žadinančios apmąstymus apie Kančios esmę, o taip pat apie savo gyvenimą ir elgesį, kadangi esame atpirkti labai didele kaina.

       KRYŽIAUS  KELIAS. Tai adoracinio pobūdžio Gavėnios pamaldos, simboliškai atkartojančios Jėzaus Kristaus Kančios kelią, Jo mirtį ir palaidojimą.

Ši tradicija atsirado Jeruzalėje. Viduramžiais ją išplatino pranciškonai, kurie lydėdami maldininkus sustodavo prie stočių, vaizduojančių Jėzaus mirties istoriją. Keturiolikos stočių skaičius buvo nustatytas XVII a. Katalikų bažnyčiose Kryžiaus Kelias vaizduojamas paveikslais, patalpintais ant šoninių šventovės sienų. Kryžiaus Kelio stotys – tai ne tik Kristaus paskutiniųjų dienų įvykių atvaizdavimas. Jos turi savo turtingą simboliką, o taip pat duoda pagrindą meditacijoms apie tiesą, meilę ir pan.

Šventoji Dvasia mums padeda suprasti Kristaus Prisikėlimo slėpinį.