Gavėnia susitaikinimo viltis, į tai mus aistringai ragina šventasis Paulius:

 

„Susitaikinkite su Dievu“ (2 Kor 5, 20).

 

Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio (kovo 2  d.) ,  iki Paskutinės Vakarienės Šv. Mišių pradžios Didžiojo Ketvirtadienio, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis.

Gavėnia, tai 40 dienų pasirengimo Šv. Velykoms laikotarpis prisimenant savo Krikštą bei atgailaujant, tai tarsi Bažnyčios kelionė į Šv. Velykų viršūnę. Tai ypatinga dvasinė kelionė, kurios metu prisimename Dievo Gailestingumą ir Jo begalinę meilę žmonėms. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus išoriškai išpažįsta savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą pasitikėdamas Dievo Gailestingumu.

Savo viešosios veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje. Atgailos darbais – ­malda, pasninku ir išmalda – dalyvaujame Kristaus atgailoje ir pasninke dėl mūsų. Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomas susilaikymas ir pasninkas. Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas, nes, ką sutaupome mažiau suvalgydami, tai atiduodame tiems, kuriems trūksta kasdienės duonos.

Gavėnios metu nepuošiamas gėlėmis altorius, muzikos instrumentai naudojami tik giedojimui paremti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera liturgijoje. Altorių tinka papuošti gėlėmis IV Gavėnios sekmadienį, kuris vadinamas “Laetare” – džiaugsmo Sekmadieniu.

Prieš V Gavėnios sekmadienį šydu (fioletinės spalvos) pridengiamas kryžius, kuris bus iškilmingai atidengtas ir pagerbiamas Didįjį Penktadienį liturginėse Kristaus Kančios pamaldose.

Violetinė spalva reiškia atgailą ir laukimą. Iki II Vatikano Susirinkimo reformos ji nereiškė gedulo, kuris buvo pažymimas juoda spalva. Krikščionių gedulas juk nėra be vilties, jis – ne juodas, jis kupinas laukiamo susitikimo. Dabar beveik nenaudojama juoda reiškia liūdesį ir gedulą, kuris krikščioniui nedera kaip tiems, kas neturi prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo vilties.

Gavėnios metu, išskyrus tik tuo laiku pasitaikančias iškilmes, nekalbamas ir negiedamas Garbės himnas, taip pat Gavėnioje negiedamas “Aleliuja” – jis bus iškilmingai užgiedotas Didžiojo Šeštadienio vigilijoje, skelbiant Kristaus Prisikėlimą.

 

Įžengę  į Gavėnios – Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką, maloniai kviečiame                                                    GAVĖNIOS LAIKOTARPYJE, išlaikyti santūrumą ir rimtį, o taip pat dalyvauti  bažnyčioje:

PENKTADIENIAIS
9.30 val. einamas Kryžiaus kelias ir giedami Kalvarijos Kalnai.

 

SEKMADIENIAIS
10.00 val. einamas Kryžiaus kelias.

10.30 val. Graudūs verksmai giedami  Šv. Mišių (Sumos) metu.

 

Tai gražios tikinčiųjų maldingos praktikos, nepriklausančios liturgijai, tačiau kylančios iš liturgijos ir į ją vedančios, ją paryškinančios. Tos maldingos praktikos, padėdamos įsimąstyti į Kristaus Kančią dėl mūsų išganymo, dėl mūsų laimės, žadina atgailos dvasią ir taip pat veda į Prisikėlimo šventimą, ruošia Šv. Velykom.

 

KRYŽIAUS KELIAS.

Tai adoracinio pobūdžio Gavėnios pamaldos,  atkartojančios Jėzaus Kristaus kančios kelią, Jo mirtį,

palaidojimą ir garbingą prisikėlimą. Ši tradicija atsirado Jeruzalėje. Viduramžiais ją išplatino pranciškonai, kurie lydėdami maldininkus sustodavo prie stočių, vaizduojančių Jėzaus kančios istoriją.

Keturiolikos stočių skaičius buvo nustatytas XVII a. Katalikų bažnyčiose Kryžiaus Kelias vaizduojamas paveikslais, patalpintais ant šoninių bažnyčios sienų.

Kryžiaus Kelio stotys – tai ne tik Kristaus paskutiniųjų dienų įvykių atvaizdavimas. Jos turi savo gilią prasmę, o taip pat duoda pagrindą susimąstymui apie tiesą, meilę ir gailestingumą.

 

GRAUDŪS VERKSMAI.

Graudūs verksmai yra Kristaus kančios apmąstymas, labiausiai tinkantis gavėniai. Jis turi tris dalis. Paprastai, pagiedojus pradžios giesmę, giedama tik viena iš jų.