GAVĖNIA 

2017 m.

Šiemet Gavėnios liturginis laikotarpis prasidės
Pelenų trečiadieniu kovo 1 d. ir pasibaigs Didžiąja Savaite ir Šv. Velykomis,
kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 16 d.

GAVĖNIOS LAIKOTARPIS

Gavėnia, tai 40 dienų pasirengimo Šv. Velykoms laikotarpis prisimenant savo Krikštą bei atgailaujant, tai tarsi Bažnyčios kelionė į šventąją Velykų viršūnę. Tai ypatingas atgailos ir pasiruošimo atnaujinti Krikšto pažadus per Velykų vigiliją metas.

 Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio, kada atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, iki Paskutinės Vakarienės Šv. Mišių pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus išoriškai išpažįsta savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą pasitikėdamas Dievo Gailestingumu.

 Savo viešosios veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje. Atgailos darbais – ­malda, pasninku ir išmalda – dalyvaujame Kristaus atgailoje ir pasninke dėl mūsų. Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas, nes, ką sutaupome mažiau suvalgydami, tai atiduodame tiems, kuriems trūksta kasdienės duonos.

 Gavėnios metu nepuošiamas gėlėmis altorius, muzikos instrumentai naudojami tik giedojimui paremti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera liturgijoje. Altorių tinka papuošti gėlėmis IV Gavėnios sekmadienį, kuris vadinamas “Laetare” – džiaugsmo sekmadieniu. Jau nueita pusė Gavėnios kelionės ir liturgija dar labiau kreipia mūsų dėmesį į pasirengimą besiartinančioms Velykoms, kuomet, per atgailą nuskaistinti atnaujinsime savo Krikšto pažadus.

 Prieš V Gavėnios sekmadienį šydu pridengiamas kryžius, kuris bus iškilmingai atidengtas ir pagerbiamas Didįjį Penktadienį liturginėse Kristaus Kančios pamaldose.

 Gavėnios metu, išskyrus tik tuo laiku pasitaikančias iškilmes, nekalbamas ir negiedamas Garbės himnas, taip pat Gavėnioje negiedamas “Aleliuja” – jis bus iškilmingai užgiedotas Didžiojo Šeštadienio vigilijoje, skelbiant Kristaus Prisikėlimą.

 Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienis. Tądien Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę, kur turės būti nukryžiuotas ir prisikelti. Žmonės klojo Jam po kojų drabužius ir palmių šakas, sveikindami Jį kaip Kristų (Mesiją –  Dievo pateptąjį) ir šaukdami: “Osana Dovydo Sūnui!” Netrukus tie patys žmonės šauks: “Ant kryžiaus Jį!” Šią dieną prasideda Didžioji, Kristaus Kančios savaitė. Šventinamos verbos, kurios yra ženklas, mūsų išpažinimas, kad Jėzus yra pasaulio ir mano Išgelbėtojas.

 Gavėnios metu giedami „Graudūs verksmai“, einamas Kryžiaus Kelias. Tai gražios tikinčiųjų maldingos praktikos, nepriklausančios liturgijai, tačiau kylančios iš liturgijos ir į ją vedančios, ją paryškinančios. Tos maldingos praktikos, padėdamos įsimąstyti į Kristaus Kančią dėl mūsų išganymo, dėl mūsų laimės, žadina atgailos dvasią ir taip pat veda į Prisikėlimo šventimą, ruošia Šv. Velykom.

KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS „DYKUMA“ (skaityti čia)