A D V E N T A S

,,Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. (Mt 24, 37-44)

SUSITIKIMAS SU ATEINANČIUOJU

Adventas – tai didingas metas, sujungiantis kūrinijos skausmo raudą ir Viešpaties atėjimo garbę. Tai laikas, kuomet mums reikia pasistengti pažvelgti aukščiau ir toliau, parodant dėmesį tam, kas vyksta mumyse ir aplink mus. Juk iš tiesų mes esame labai išsiblaškę ir nemokame džiaugtis savo praeinančiomis dienomis ir daugybe kasdien mums teikiamų dovanų. Kadangi esame išsiblaškę ir neatidūs Dievo veikimui, esame ir nelaimingi…

Nojaus dienos… Tomis dienomis „žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė vaikus“. Ar jie darė ką nors blogo? Tikrai ne, jie paprasčiausiai gyveno, tačiau tame jų gyvenime nebuvo vietos paslapčiai ir, gyvendami pilkoje kasdienybėje, nepastebėjo dienos, kai juos ištiko tvanas. Iš tiesų įmanoma gyventi taip, kaip jie: nesusimąstant, kodėl gyvename, nekreipiant dėmesio į Dievo balsą, užpildantį namus, prabylantį į sąžinę. Įmanoma nesirūpinti tuo, kas vyksta aplinkui ir nejausti nieko, girdint apie kituose kraštuose vykstančias nelaimes, tarsi nereikšmingas žinias palikti nuošalyje kalbas apie mūsų planetos taršą, klimato kaitą… svarbiausia, kad tai nesusiję su mumis. Iš tiesų mes neatkreipiame dėmesio, kad žmonių karštligiškai siekiama gerovė žudo visą Žemę. Kažkaip labai jau panašu į antrąjį tvaną…

Adventas tikintiesiems ir yra skirtas tam, kad galėtume pabusti, apsižvalgyti aplinkui. Tai laikas, kai galime daugiau dėmesio skirti kiekvienai savo gyvenimo akimirkai ir pasirūpinti suprasti tos akimirkos svarbą.

„Iš dviejų, kartu esančių laukuose, vienas bus paimtas, o kitas paliktas,“- girdime Jėzaus žodžius. Evangelija mums kalba ne apie mirties angelo apsilankymą, bet apie du būdus gyventi: vienas gyvena kaip brandus žmogus, o kitas į gyvenimą žvelgia infantiliškai, vienas ieško atramos begalybėje, kitas pasitiki vien savo jėgomis, vienas dalijasi su kitais duona ir meile, o kitas yra pasilenkęs ties savo lėkšte. Iš tikrųjų lemiama akimirka ateina ir pas vieną, ir pas kitą, tačiau vienas yra pasirengęs susitikti su Viešpačiu, o kitas apie tai negalvoja. Jis ir tampa paliktuoju.

„Jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis“…

Gal kažkiek ir nerimą kelia šis tarsi vagis naktį atsėlinančio Viešpaties įvaizdis. Tačiau iš tikrųjų Dievas nėra gyvenimo vagis, ir šiame trumpame palyginime kalbama ne apie mirtį, o apie susitikimą. Viešpats yra keistas vagis, kadangi nieko nepaima, o duoda viską, ateina pas mus su savo dovanomis. Vis dėlto susitikimas su Juo panašus į apiplėšimą, nes reikalauja iš mūsų atsisakyti daugybės nereikalingų dalykų, ištuštinti savo širdį, kad ši galėtų priimti Dievo dovanas. Ateidamas Dievas savimi užpildo mūsų namus, visą mūsų gyvenimą, dovanodamas šviesą ir širdies ramybę.

Mes visi turime kažką brangaus, kas rūpi Viešpačiui, taip, kaip turtas suvilioja vagį: tai mes patys, mūsų gyvenimo upė, kurios tėkmėje susimaišo dumblas ir aukso gabalėliai, tai mūsų menkumas, kuriam Dievas davė širdį.

Todėl Adventas – Viešpaties atėjimo metas ir yra proga paprašyti Jį, kad, atėjęs pas mus, paimtų tai, kas Jam brangiausia – mūsų vargšę širdį, paskui ją vėl sugrąžintų, jau apšviestą Jo šviesos…

(Mons.  Adolfas  Grušas)

ADVENTAS  –  LAUKIMO  METAS

Gruodžio 3 d. pradedame apie keturias savaites trunkantį adventą (lot. „adventus“ – atėjimas), kuris parengia mus švęsti Įsikūnijimo slėpinį – Dievo Žodžio atėjimą į šį pasaulį.
    Adventas – laukimo, rimties, vilties, maldos ir susikaupimo metas prieš Šv. Kalėdas.
    Adventu prasideda naujieji liturginiai (bažnytiniai) metai, per kuriuos Bažnyčia peržvelgia visus Kristaus gyvenimo, veiklos ir atpirkimo slėpinius. Nuostabus ir sklidinas giliausios prasmės laikas, kuriame įprasminame savo kasdienybę Kristaus gimimo laukimu.

   Visus, Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos bendruomenės narius, kviečiame kartu švęsti       Adventinį laikotarpį  ir  išgyventi dvasinį atsinaujinimą Šv. Rekolekcijose:

              Gruodžio 16 d.  (šeštadienį)   –  17.00 val.

          Gruodžio 17 d.  (3-ąjį advento sekmadienį)   –   9.00,  10.30  ir  12.00 val.