Evangelija pagal Luką  Lk 9

Jėzaus sekimas

Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?! Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja bei Tėvo ir šventųjų angelų šlove.

2024 m. vasario 5 d., pirmadienis

Privalomas minėjimas.

ŠV. AGOTA, MERGELĖ, KANKINĖ

Šv. Agota mums yra tyrumo ir tvirtumo  pavyzdys.

Šv. Agota gyveno III a. Katanijoje (Pietų Italija, Sicilija), manoma, kad nukankinta valdant imperatoriui Decijui (249 – 251). Pasak tradicijos, praėjus metams po Agotos mirties, Katanijos gyventojai per ugnikalnio išsiveržimą pagalbos kreipėsi į savo šventąją kraštietę ir buvo išgelbėti. Vardas Agota graikiškai reiškia ,,gera“, todėl šiam įvykiui atminti prigijo paprotys šią dieną palaiminti duoną kaip gerumo ženklą ir vandenį kaip apsaugos priemonę nuo ugnies pavojaus.

Šv. Agota yra laikoma sergėtoja nuo gaisrų, žaibų, negandų, vagysčių, blogos akies, ligų ir kitokių bėdų. Tikintieji Šv. Agotos sudžiovintos duonos gabalėlį laiko savo namuose, mašinose, įsideda į rankines, turistai jos dedasi į kelioninius krepšius. Šventintu vandeniu apšlaksto trobesius, įvairius pastatus, kad juos apsaugotų nuo gaisrų. Tikima, kad kilus gaisrui žmonės Šv. Agotos duonos gabalėlį mesdavo į ugnį, kuri nurimdavo ir užgesdavo.

Šv. Mišios aukojamos 10.00 val.

Šv. Mišių metu bus šventinama Šv. Agotos duona ir vanduo, kurie naudojami kaip sakramentalija, sauganti nuo gaisro nelaimės, sielos ir kūno pavojų.