Kūčios – Kristaus gimimo išvakarės

Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su Šv. Mišiomis – vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Paprotys budėti ir per naktį melstis jau išnykęs, tačiau lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį kitų Kūčių papročių. Šiandieninės Kūčios – tai iškilminga vakarienė, kurios kilmė aiškinama įvairiai..

Lietuva (panašiai ir Latvija bei Lenkija) turi nuostabiai gražų paprotį Viešpaties Jėzaus, kurį krikščionys vadina Kristumi (graikiškai Pateptuoju) Gimimo (Kalėdų) išvakarėse susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Šitaip parodoma, kad mes atsiliepiame į Kristaus trokštą ir dovanotą santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.

Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Apribodami maisto įvairovę taip prisimename, kad ir Dievas save apriboja tapdamas žmogumi.

Advento metu (keturių sekmadienių laikotarpis ruoštis Kalėdoms) iš bažnyčios parsinešame Kalėdaitį – neraugintos duonos paplotėlį, žymintį naujumą, tyrumą, nekaltumą. Paliekama didesnė piniginė auka bažnyčioje reiškia ne užmokestį už kalėdaičius, bet tai metinė katalikų parama Bažnyčios išlaikymui. Kalėdaičiai galėtų būti sudėti ant lėkštės su šienu, užtiestu drobiniu audiniu. Taip būtų paženklinta, kad Kristus, gimdamas Betliejuje, buvo paguldytas į ėdžias. O juk Jis yra, kaip sako Biblija, tas nekaltasis Avinėlis, kuris mūsų nuodėmes naikina.

Šeimos galva (tėvas, motina ar suaugę ir atsakomybę už šeimą turintys vaikai) vadovauja ir vakarienės maldai. Juk krikščionys niekada nevalgo be maldos. Jie dėkoja Dievui, kad turėdami maisto, kuris užtikrina gyvastį, gali džiaugtis gyvenimu. Maldoje prisimenami ir visi neturintys ką valgyti. Krikščionys yra įsipareigoję mažinti vargą. Todėl kūčių vakarienei dera pasikviesti vienišus, apleistus žmonės, ypač benamius, kuriems prieš vakarienę derėtų pasiūlyti ir karštą vonią bei švarius drabužius. Tai ypač svarbu jaunosios kartos ugdymui.

Vakarienė pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir Kalėdaičio pasidalijimu. Visi laužia Kalėdaičio gabalėlį ir jį valgydami atsiprašo už metų skriaudas (jei tokių buvo), dėkodami už nuveiktus gerus darbus, linkėdami svarbių dalykų gyvenimui, apsikabindami. Tada sėdasi valgyti. Nebūtini tradiciniai dvylika patiekalų. Svarbiausia – neskubus nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo (visa tai yra tikras iššūkis daugybei). Juk mes sotūs ne vien maistu, bet ypač tarpusavio bendryste. Prie kūčių stalo nedera alkoholis. Kai kuriose šeimose įprasta per vakarienę giedoti (tas nuostabias!) Kalėdų giesmes. Užbaigus vakarienę vadovaujantis pakviečia trumpai maldai.

Prieš vakarienę:

Visi persižegnoja: Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

(Visiems stovint prie stalo skaitoma Evangelijos ištrauka):

Vadovas: Iš šventosios Evangelijos pagal Matą C Mt 1, 1–17. 18–25

Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, kilmė
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
[Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Salia­monui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė ­Ezekijas. ­Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.]
Marija pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.

Vadovas: Visagali Dieve Tėve, Tu, mus mylėdamas, atsiuntei į pasaulį savo vienatinį Sūnų Jėzų Kristų. Tavo Sūnaus gimimas vargingame Betliejaus tvarte Šventosios Nazareto Šeimos globoje išreiškia Tavo pagarbą šeimai. Tavo Sūnaus kančia, mirtimi ant kryžiaus ir garbinguoju prisikėlimu gimė Bažnyčia – šventoji Tau ištikimų vaikų šeima.

Gailestingasis Dieve, prieš linkėdami vienas kitam ramybės, atsiprašome už visas mūsų asmenines klaidas ir nuodėmes, kuriomis įžeidėme Tavo begalinį gerumą ir Tavo mylimus žmones, ypač mūsų artimuosius. Atsiprašome už karus, nesantaiką, prievartą ir žiaurumus, už nekaltų žmonių kančias ir vargą.

Gerasis Dieve, laimink tuos mūsų šeimos narius, kurių čia nėra, o mūsų mirusiesiems suteik amžinąjį atilsį.

Meldžiame, padaryk, kad ši brolybės ir meilės vakarienė skatintų mus visada gyventi tikroje vienybėje ir būti Tavo, Dangiškojo Tėvo, šeima drauge su mūsų visų Broliu Jėzumi Kristumi, kurio meilė mums brangi vakar, šiandien ir visada.

Palaimink, Dieve, šias Kūčių stalo gėrybes, kuriomis stiprinsimės šį šventą vakarą Tavo dosnumo dėka per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Po palaiminimo laužomas kalėdaitis, linkima ramybės ir valgoma Kūčių vakarienė.

 

 

Po vakarienės:

Vadovas: VIEŠPATIE JĖZAU, ramybę ir taiką žemėn atnešęs Dieve, duok mums malonės gyvenime įvykdyti tuos gerus užmojus, kuriuos Tu įkvėpei per šią vakarienę ir pagelbėk būti patikimais Tavo draugais ir bendradarbiais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen. (Ir persižegnoja.)

 

Bernelių Šv. Mišios ir Prakartėlės pašventinimas  –  20.00 val.