2026 m. sausio 1 d., ketvirtadienis

    Šv. Mišios aukojamos

10.30 val.

 

Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje ar koplyčioje pamaldžiai dalyvauja

iškilmingai giedant arba recituojant himną ,,O Dvasia, Viešpatie, nuženk“.

 Himnas Šventajai Dvasiai (Veni, Creator Spiritus)

 

O DVASIA, VIEŠPATIE, NUŽENK, * savųjų sielose gyvenk,
pripilk malonių iš dangaus * krūtinę tikinčio žmogaus.

Šventos ramybės sklidina, * Aukščiausio Dievo dovana,
šaltinis meilės Tu esi * ir žygiams dvasią įkvepi.

Septyniomis dovanomis * sujungi Tėvą su mumis.
Sūnaus žadėta atėjai, * kalbų daugybe prabilai.

Galingai protą mūs apšviesk * ir širdis meile Tu paliesk.
Kad nepalūžtų mūs valia, * ją stiprink amžina galia.

Tu blogį sielose naikink, * vienybę, taiką vis gaivink,
vesk mus tvirtai tiesos keliu, * padėk išvengt skaudžių klaidų.

Mums Dievą Tėvą leisk pažint, * jo Sūnų amžiną pamilt.
Dvasia Tu meilės jų bendros, – * Tave tikėsim visados.

Mes Dievą Tėvą šlovinsim * ir Sūnų prisikėlusį,
ir Dvasiai Šventajai garbė * per amžių amžius vis skambės.

Amen.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 139.

 

ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA

 

Angelo pasveikinimas (Ave, Maria)   Malda „Sveika, Marija“ (pažodžiui: „Džiaukis, Marija“) kartoja Evangelijoje pagal Luką aprašytą istoriją (Lk 1, 26-56). Pats Dievas per savo angelą sveikina Mariją. Mūsų malda drįsta pakartoti sveikinimą Marijai, žvelgdama į ją taip, kaip Dievas pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę, ir ja džiaugtis taip, kaip džiaugiasi Dievas. „Tu pagirta tarp moterų“ – Elzbietos sveikinimas Marijai. Pagirta, nes patikėjo, kad Viešpaties žodžiai išsipildys. Dėl savo tikėjimo ji tapo tikinčiųjų Motina; jos dėka visos žemės tautos gauna Tą, kuris pats yra Dievo palaiminimas: „pagirtas tavo Sūnus („įsčių vaisius“) – Jėzus“. Prašydami Mariją melsti už mus, mes prisipažįstame, kad esame nusidėjėliai ir kreipiamės į Galestingumo Motiną tiek dabar, tiek pavesdami jai savo mirties valandą. SVEIKA, MARIJA, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi. Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen. IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis. Plg. Kario maldos vadovas / Sud. kun. Artūras Kazlauskas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 24-25.

PASAULINĖ TAIKOS DIENA.

Naujųjų Metų dieną jau 59-tą kartą minima Pasaulinė taikos diena.

Pasaulinė taikos diena (angl. World Day of Peace) švenčiama kasmet sausio 1-ąją. Šią dieną popiežius kviečia pasaulį siekti taikos ir paskelbia temą bei žinutę, kaip tai daryti. Ši tradicija prasidėjo 1968 m. popiežiaus Pauliaus VI iniciatyva.

MALDA PRAŠANT  TAIKOS

 

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu kalbėjai savo apaštalams: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27). Nežiūrėk mūsų nuodėmių, bet savo nuopelnų ir suteik visiems Tavo tarnams, kad tie, kuriuos visagalis Tėvas sukūrė ir veda, kuriuos Tu atpirkai Brangiausiuoju Krauju ir paskyrei amžinajam gyvenimui, vienas kitą visa širdimi dėl Tavęs mylėtų, taptų vienos širdies ir džiaugtųsi amžinąja Tavo taika.

Viešpatie Jėzau Kristau, apie Tave pranašas giedojo: „Jį garbins visi žemės karaliai, visos tautos jam tarnaus“ (Ps 71, 11). Išplėsk savo karalystę visoje žmonijoje, išliek Tavo tikėjimo šviesą visiems žmonėms, išvaduok juos iš aistrų vilionių bei pančių ir nukreipk į dangiškus dalykus. Maloningai suteik, kad valstybės ir tautos, suvienytos Tavo nekaltosios Sužadėtinės, šventosios Bažnyčios, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, taikos Karalienei, pradėtų Tau nuolankiai tarnauti. Tegul iš visų kalbų ir tautų suskamba vienas choras, kuris Tave dieną naktį šlovintų, garbintų, aukštintų, o tautų Karaliau ir Valdove, taikos Kunigaikšti, nemirtingasis amžių Karaliau. Amen.

Popiežius Leonas XIV kviečia melstis už taiką visame pasaulyje.

Daugiau skaityti: 

https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2025-08/paskelbta-2026-metu-taikos-dienos-tema.html

 

Sausio 6 d., antradienis, iškilmė 

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS 

TRYS KARALIAI

Iškilmė

Šv. Mišios aukojamos 10.30 val.

Pirmasis skaitinys     Iz 60, 1–6

Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi
Iš pranašo Izaijo knygos.
Kelkis, nušviski, Siono kalne, nes tavo šviesa jau ateina ir Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi. Žemę štai sutemos gaubia, tautas tamsybė dar dengia. Tačiau virš tavęs Viešpats jau spindi, tau jo šlovė apsireiškia. Tautos keliaus prie tavosios šviesos, karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio. Pakelki akis, pažvelki aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti. Tavo sūnūs atvyks iš toli, tavo dukros ant rankų bus nešamos. Tada tu dairysies ir spinduliuosi, širdis tau iš džiaugsmo virpės ir ims plėstis, nes plauks į tave jūros turtai, suplūs pas tave tautų lobiai. Apguls tave kupranugarių daugybė, Midijano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi iš Sabos, auksu ir smilkalais nešini, skelbdami šlovinguosius Viešpaties darbus.

„Jėzui gimus Judėjos Betliejuje, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo:

„Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. (Mt 2, 1–2)

Laiminama kreida ir smilkalai.

Sausio 6-ąją minime Kristaus Apsireiškimo iškilmę. Bažnyčia vadina ją „Kristaus Apsireiškimu“ (Epifanija, gr. epiphaneia – „pasirodymas”), nes taip paminimas žmonių susitikimas su Dievo Apsireiškimo šviesa.

Sausio 6-ąją liaudyje švenčiame Trijų Karalių šventę. Trys karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras dovanojo aukso – kaip karaliui, smilkalų – kaip Dievui, miros – kaip mirtingam žmogui. Jie įteikė savo brangenybes ir pagarbino Jėzų kaip užgimusį karaliu Karalių.

Smilkalai  katalikų bažnyčiose naudojami per Šv. Mišias bei kitas liturgines apeigas. Šiandien smilkalai simbolizuoja aukštyn kylančią maldą. Kaip smilkalų dūmai, taip ir maldos kyla į Dangų.

Mira yra aromatiniai sakai, išgaunami iš miramedžio. Deginama mira gali turėti panašų poveikį kaip smilkalai.

Nuo senų laikų auksas žinomas kaip brangus lobis.

Sausio 6 – ąją laiminama kreida.  Su palaiminta kreida užrašoma ant savo namų durų  Trijų Karalių simbolius:

+K+M+B. Prie vardų rašomas ne pliusas, o kryželis, kuris pabrėžia išminčių šventumą. Dažnai nurodoma  ir metus, taip tarsi atnaujindami apsisprendimą viešai skelbti savo tikėjimą. „Christus Mansionem Benedicat”  –  „Tegul Kristus laimina šiuos namus”.

*******

 

 

Baigiasi Vilties jubiliejus. Prieš metus atidarytas Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris popiežius Leonas XIV uždarys Trijų Karalių šventės, sausio 6 d., rytą. Kalėdų dienos vakarą jau uždarytos Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Šventosios durys.

Sausio 11 d., III SEKMADIENIS PO KRISTAUS GIMIMO, šventė 

KRISTAUS KRIKŠTAS

Šv. Mišios aukojamos Sekmadienio tvarka:

 9.00 val. ir 10.30 val.

Šiandien baigiasi liturginis Kalėdų laikas, tačiau bažnyčiose pagal seną paprotį prakartėlę galima laikyti ir giedoti kalėdines giesmes iki vasario 2 d. imtinai.

*******

,,Visagali amžinasis Dieve, tu Jėzų Kristų, šiandien Jordane pasikrikštijusį, Šventajai Dvasiai ant jo nusileidžiant, iškilmingai paskelbei esant tavo mylimąjį Sūnų; padaryk, kad ir mes, tavo įsūnytieji vaikai, iš vandens ir Šventosios Dvasios atgimę, visada tau mieli būtume.“

…Kai Jėzus atėjo krikštytis, Jonas suabejojo, ar jis gali krikštyti Jėzų, nes šis buvo be kaltės ir Jam nereikėjo atgailauti. Jonui krikštijant Jėzų, ant Jo nusileido Šventoji Dvasia tarsi balandis, ir iš dangaus pasigirdo Dievo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. Su Viešpaties Krikštu prasidėjo Jėzaus tarnystės metas.

Viešpaties Krikštas – simbolinis Krikšto sakramento pirmavaizdis, kai žmogus įvesdinamas į Bažnyčią, tačiau savo dieviškumu jis skiriasi nuo Krikšto sakramento, Viešpaties Krikštas, kaip ir kiekviena krikšto apeiga, kurią atliko Jonas, buvo atgailos ir nuodėmių nuvalymo ženklas. Krikšto sakramentas simbolizuoja mirtį ir Jėzaus Prisikėlimą, tad kiekvienas, priimantis Krikštą, miršta nuodėmei ir gauna naują Dievo vaiko gyvenimą, padedant Šventajai Dvasiai. Krikšto sakramentą Jėzus įsteigė ne Viešpaties Krikšto metu, o po to sekmadienio, kai Jis, siųsdamas apaštalus į pasaulį skleisti Evangelijos, liepė jiems krikštyti visus žmones vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Naujasis Testamentas aiškiai parodo skirtumą tarp Jono krikšto ir apaštalų krikšto (Apd 1, 5; 18, 25; 19, 1-5).

Po Vatikano II Susirinkimo liturginio kalendoriaus reformos Katalikų Bažnyčioje Viešpaties Krikštas tapo atskira švente: ji švenčiama pirmąjį Sekmadienį po Viešpaties Apsireiškimo; ji užbaigia Kalėdinį laiką liturgijoje. Išskirtiniais atvejais, kai Viešpaties Apsireiškimas perkeliamas į Sekmadienį, Viešpaties Krikštas švenčiamas kitą dieną.

Sausio 18–25 dienomis kartu su viso pasaulio krikščionimis švęsime ekumeninę savaitę (aštuondienis), t. y.
susikaupsime maldai už krikščionių vienybę.

Šia intencija mūsų bažnyčioje bus meldžiamasi Šv. Mišiose kiekvieną dieną.
Visuotinius atlaidus, kuriuos įprastomis sąlygomis gali gauti tikintieji, kurie dalyvauja maldų už krikščionių vienybę..

VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu jungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Per Tave mes esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje, kaip Tu esi viena su savo dangaus Tėvu?! Karštai prašome: sutelk mus į vienybę Tavyje. Tu, Viešpatie, nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas, todėl suvienyk visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia. Amen.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 308.

Sausio 25 d., III EILINIO LAIKO SEKMADIENIS.

Šv. Mišios aukojamos Sekmadienio tvarka:

9.00 val. ir 10.30 val.

DIEVO ŽODŽIO SEKMADIENIS.

† Popiežius  Pranciškus kvietė atkreipti didelį Dievo tautos dėmesį į Šventojo Rašto svarbą, kad jis kasdien būtų uoliau skaitomas, iškilmingiau skelbiamas, giliau apmąstomas ir būtų tikinčiųjų maldos bei švenčių šerdis. Šv. Jeronimas primena: ,,nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“.

 „Tai yra Dievo žodis“ – tai Šventojo Rašto (dažniausiai Evangelijos) ištraukos skaitymo bažnyčioje pabaiga, po kurios tikintieji atsako: „Dėkoju Dievui“ arba „Garbė Tau, Kristau“. Tai būdas parodyti, kad tai, kas buvo išgirsta, yra tiesioginė Dievo žinia, skirta bendruomenei. Po pirmojo skaitinio arba pranašystės: lektorius arba kunigas baigia skaitinį žodžiais „Tai yra Dievo žodis“, o bendruomenė atsako: „Dėkoju Dievui“. Po Evangelijos perskaitymo: kunigas arba diakonas baigia žodžiais „Tai yra Viešpaties žodis“ (arba „Tai yra Dievo žodis“), o bendruomenė atsako: „Garbė Tau, Kristau“.

 

ŠIANDIEN MINIMA KRIKŠČIONIŲ VIENYBĖS DIENA. 

Melsimės už krikščionių vienybę.

Kristaus malda už savo mokinius:

„Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21).

Vatikanas (Katalikų Bažnyčia) siekia krikščionių vienybės, kurią Vatikano II Susirinkimas paskelbė vienu svarbiausių tikslų. Šis siekis apima dialogą ir bendrus veiksmus su kitomis krikščionių bendruomenėmis, pavyzdžiui, kasmet rengiamą Krikščionių vienybės savaitę, kuriai tekstus rengia įvairių bažnyčių atstovai. 

 Baigiasi maldų už krikščionių vienybę aštuondienis.

Parsisiųsti straipsnį PDF formatu