Šventojo Tėvo intencija šiam mėnesiui:

Už vaikus, sergančius nepagydomomis lygomis.

Melskime, kad nepagydomomis ligomis sergantys vaikai ir jų šeimos galėtų gauti reikiamą pagalbą bei paramą ir niekada neprarastų stiprybės ir vilties.

Vasario 2 – oji, pirmadienis

      KRISTAUS  PAAUKOJIMAS 

       GRABNYČIOS

           Keturiasdešimta diena po Jėzaus gimimo.

     Šventė 

      Šv. Mišios aukojamos 10.30 val. 

      Grabnyčios žvakė, simbolizuojanti patį Kristų – mus apšviečiančią šviesą.

     Šv. Mišiose bus šventinamos žvakės, kurių bus galima įsigyti bažnyčioje

     bei daroma procesija su žvakėmis.

„Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu,

laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje“.

Viešpaties Paaukojimo šventė, graikų vadinta Hypapante, nes keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą, vykdant Mozės Įstatymą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją – ,,šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“.

Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“. 

Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.    

Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“. 

Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 

O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.      

Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino   Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. 

Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.      

Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo.

Baigėsi 2025 m. Adventas,  pasirengimas Šv. Kalėdų iškilmėms, Trijų Karalių iškilmės, Kristaus Krikšto šventė (2026 m. sausio 11 d.). Po Kristaus Krikšto švenčių baigiasi liturginis Kalėdų laikas, tačiau mūsų šventovėje prakartėlė bus laikoma pagal seną paprotį iki vasario 2 d. imtinai, t. y. Kristaus Paaukojimo, kitaip vadinamos Grabnyčių šventės, per kurias šventinamos žvakės.

Grabnyčios žvakė turi būti vaškinė. Jos yra šventinamos bažnyčioje per Kristaus Paaukojimo šventę (vasario 2 d.), simbolizuojanti Kristų, „Pasaulio šviesą“, kuris išsklaido tamsą ir veda į išganymą. Ji naudojama svarbiausiais krikščionių gyvenimo momentais (Krikštas, Šv. Komunija, mirštantiems) ir sunkiose situacijose (audros, nelaimės), suteikiant saugumo ir apsaugos jausmą.

Simbolika ir reikšmė:

Šviesa ir tikėjimas: Žvakės liepsna simbolizuoja gyvą tikėjimą ir tarnavimą Dievui, paremtą Kristaus gyvenimo pavyzdžiu.

Apsauga: Uždegta žvakė buvo skirta apsaugoti namus ir aplinką nuo blogio, audrų ir žaibų.

Palydėjimas sunkiais laikais: Uždegta mirštantiems, kad vestų juos į amžinybę su Kristaus šviesa.

Papročiai ir panaudojimas:

Grabnyčios: Tikintieji atsineša žvakes į bažnyčią arba įsigyja bažnyčioje, kad jos būtų pašventintos per  

Šv. Mišias.

Namuose: Po palaiminimo žvakė atsinešama į namus kaip šeimos meilės simbolis, naudojama atitolinti blogį ir taip pat uždegama audros metu.

Ritualuose: Grabnyčių žvakė uždegama per Krikštą, Pirmąją Šventąją Komuniją, prie mirštančio bei kunigui laiminant namus kaip Kristaus šviesos simbolis.

2025 metų Grabnyčių šventės akimirkos:

XXX – OJI PASAULINĖ DIEVUI PAŠVĘSTOJO GYVENIMO DIENA

 Pašvęstojo gyvenimo diena, melsimės už vienuolius, vienuoles ir naujus

pašaukimus į vienuolijas.

Vasario 2-oji, minint Kristaus Paaukojimo šventę (Grabnyčias), yra oficiali ir Vatikano pripažinta Pasaulinė Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta melstis už pašvęstojo gyvenimo atstovus, dėkoti už juos ir jų tarnystę visai Bažnyčiai, kaip brangią Dievo dovaną, pabrėždamas jų svarbą ir dvasinį lobį. 

Daugiau skaityti: 

https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2026-01/popieziaus-liturginis-kalendorius-sausi-ir-vasari.html

https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2019-02/popiezius-susitikimas-su-viespaciu-ivyksta-per-istikimybe-konkr.html

Vasario 3 – oji, antradienis

ŠV. BLAŽIEJUS, VYSKUPAS – KANKINYS 

      Šv. Mišios aukojamos 10.00 val. 

„O Dieve, išgelbėk mus, per Tavo šventojo vyskupo ir kankinio Blažiejaus užtarimą, nuo visų sielos ir kūno blogybių, ypač nuo visų gerklės ligų, ir suteik mums malonę gauti atleidimą per gerą išpažintį ir pašlovinti Tavo Švenčiausiąjį Vardą savo lūpomis. Per Kristų, mūsų Viešpatį Amen.”

Apie Šv. Blažiejų yra tikra tik tai, kad jis buvo vyskupas, praliejęs savo kraują dėl Kristaus. Jo kankinystės aprašyme Šv. Blažiejus vaizduojamas kaip gydytojas, tapęs Sebastos Armėnijoje (dabar Sivas Turkijoje) vyskupu, persekiotas valdant Liucinijui (316 m.). Tas pasakojimas kupinas nuostabių dalykų, todėl Šv. Blažiejus tapo labai populiarus tiek rytuose, tiek vakaruose ir užėmė išskirtinę vietą „Aukso legendoje“.

      Šv. Blažiejus mirė apie 315–316 m. Gydytojas, kilęs iš Kapadokijos (Maž. Azija). Tapo atsiskyrėliu, vėliau išrinktas vyskupu. Pasak legendos, pakeliui į egzekucijos vietą, stebuklingai pagydė berniuką, kuris duso gerklėje įstrigus žuvies ašakai.

      Šv. Mišių metu tikintieji bus laiminami Šv. Blažiejaus žvakėmis, kurios naudojamos kaip sakramentalija nuo gerklės, kvėpavimo takų ir kitų ligų. Ji teikiama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotomis žvakėmis, prašant         Šv. Blažiejaus užtarimo.

      Šv. Blažiejaus palaiminimas neapsaugo nuo visų gerklės ligų. Tačiau priimdami palaiminimą pasijuntame Dievo nuraminti ir apgaubti Jo meilės. Jei per abi degančias žvakes leisime šildančiai Dievo meilei įsilieti į mūsų gerklę, galėsime patikėti, kad mums tai padės. Mes galime ateiti pas Dievą su visomis savo žaizdomis ir ligomis. Dievas su meile į mus atsisuka – tai simbolizuoja dvi degančios žvakės. Jis mūsų neteisia, leidžia savo švelniai šviesai prasiskverbti į mus, kad savo meile paliestų ir išgydytų mumyse visa, kas nesveika.

Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!

ŠV. AGOTA, MERGELĖ, KANKINĖ 

Šv. Agota mums yra tyrumo ir tvirtumo  pavyzdys.

Šv. Mišios aukojamos 10.00 val.

Privalomas minėjimas.

Šv. Mišių metu bus šventinama Šv. Agotos duona, druska ir vanduo, kurie naudojami kaip sakramentalija, sauganti nuo gaisro nelaimės, sielos ir kūno pavojų.

Šv. Agata Sicilietė (mirė apie 251 m.) – krikščionių kankinė ir katalikų bei stačiatikių bažnyčių šventoji, kurios šventė minima vasario 5 d.

Šv. Agota gyveno III a. Katanijoje (Pietų Italija, Sicilija), manoma, kad nukankinta valdant imperatoriui Decijui (249 – 251). Pasak tradicijos, praėjus metams po Agotos mirties, Katanijos gyventojai per ugnikalnio išsiveržimą pagalbos kreipėsi į savo šventąją kraštietę ir buvo išgelbėti. Vardas Agota graikiškai reiškia ,,gera“, todėl šiam įvykiui atminti prigijo paprotys šią dieną palaiminti duoną kaip gerumo ženklą ir vandenį kaip apsaugos priemonę nuo ugnies pavojaus.

Šv. Agota yra laikoma sergėtoja nuo gaisrų, žaibų, negandų, vagysčių, blogos akies, ligų ir kitokių bėdų. Tikintieji Šv. Agotos sudžiovintos duonos gabalėlį laiko savo namuose, mašinose, įsideda į rankines, turistai jos dedasi į kelioninius krepšius. Šventintu vandeniu apšlaksto trobesius, įvairius pastatus, kad juos apsaugotų nuo gaisrų. Tikima, kad kilus gaisrui žmonės Šv. Agotos duonos gabalėlį mesdavo į ugnį, kuri nurimdavo ir užgesdavo.

Ji yra moterų, sergančių krūties vėžiu, maitinančių motinų ir su ugnimi susijusių profesijų: kaminkrėčių, varpų liejikų ir liejyklų, globėja. Ji šaukiama kaip globėja nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Pagrindinės šventosios Agatos globos sritys: Apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių: laikoma užtarėja Etnos išsiveržimo, žemės drebėjimų ir gaisrų metu, kas siejama su tradicija, kad jos šydas sustabdė lavos tekėjimą praėjus metams po jos mirties. Moterų sveikata: moterų, sergančių krūties vėžiu, ir maitinančių motinų globėja.

Visagali Dieve, šventosios Agotos, mergelės ir kankinės, asmenyje davei mums pavyzdį visa širdimi Tave mylėti. Suteik, kad galėtume džiaugtis jos užtarimu, šlovinti Tave savo darbais ir teikti džiaugsmą savo artimui.

Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Vasario 11 – oji, trečiadienis

Šv. Mišios aukojamos 17.00 val. 

Po Šv. Mišių bus teikiamas Ligonių Sakramentas.

Maloniai kviečiami dalyvauti Šv. Mišiose.

LURDO ŠVČ. MERGELĖ MARIJA

Lurdo Švč. Mergelė Marija, kurią ketvirtaisiais (1858 m.) po Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metais, Pirenėjų kalnuose prie Gavės upės netoli Lurdo miestelio paprasta mergaitė     Šv. Bernadeta Subiru (Soubirous) ne kartą matė Masabielio (Massabielle) uolose, save įvardijo: Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas.“ Šiandien Lurdo šventovę kasmet aplanko milijonai maldininkų ir sveikatos Marijos užtarimu prašančių ligonių.

Šiandien – Pasaulinė ligonio diena

Dieve, šiandien, minėdami Pasaulinę ligonių dieną, tave meldžiame: stiprink ligonius,

kad jie savo kentėjimus aukotų kenčiančiam Kristui; tegu mūsų maldos išprašo jiems

kantrybės ir sveikatos.

Pasaulinė ligonių diena yra krikščioniška šventė, švenčiama Katalikų Bažnyčioje vasario 11 d., kurią 1992 m. įsteigė Jonas Paulius II, minint Lurdo Dievo Motinos liturginę atminimo dieną. Jos tikslas – melstis už kenčiančius, didinti informuotumą apie jų poreikius ir vertinti globėjų vaidmenį. Šią dieną bažnyčiose aukojamos mišios su Ligonių patepimo sakramentu. Svarbi informacija apie Pasaulinę ligonių dieną: Data: vasario 11 d. (pirmųjų apsireiškimų Lurde metinės). Tikslas: malda už ligonius, fiziškai ir dvasiškai kenčiančius, taip pat parama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir globėjams. Liturgija ir sakramentai: iškilmingos mišios aukojamos bažnyčiose, ligoninėse ir hospisuose. Dažnai teikiamas Ligonių patepimo sakramentas, suteikiantis stiprybės, ramybės ir drąsos kovoje su liga. Simbolika: ši diena primena krikščioniškąją kančios prasmę, kuri gali vesti į dvasinį augimą ir vienybę su Kristumi. Tema: Kiekvienais metais Popiežius parengia žinią su pagrindiniu principu; pavyzdžiui, 2025 m. tema yra „Viltis neapgauna“. Patepimo sakramentas, dažnai teikiamas šią dieną, nėra „paskutinis patepimas“ (gaunamas tik mirties valandą), bet stiprybės sakramentas visiems, kovojantiems su sunkia liga.

Vasario 16 – oji, pirmadienis

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA

Vasario 16 d. minime Lietuvos valstybės atkūrimo 108-ąsias metines. 

Šv. Mišios aukojamos 17.00 val. 

Melsimės už Tėvynę Lietuvą.

Vasario 18 – oji, trečiadienis

 PELENŲ DIENA

ARBA PELENŲ TREČIADIENIS

PELENĖ

„Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“.

(plg. Pr 3,19)

Šv. Mišios aukojamos  10.30 val. ir 17.00 val.

Šiandien Šv. Mišiose po homilijos bus laiminami ir barstomi pelenai.

Pasninku ir pelenų barstymu ant tikinčiojo galvos (kaip atgailos ir atsivertimo ženklu) prasideda  GAVĖNIA, tai septynių savaičių (40-ies dienų) didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas kelyje į pagrindinę krikščionių šventę – Šv. Velykas (2025 – 04 – 20).

Įžengsime į Gavėnios – Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką. Tai ypatinga dvasinė kelionė, kurios metu prisimename Dievo gailestingumą ir Jo begalinę meilę žmonėms, tai pasirengimo Šv. Velykoms laikotarpis.

Pelenų dieną yra privalomas pasninkas (susilaikymas) nuo mėsos. Nuo Pelenų dienos prasideda Velykinės išpažinties ir Komunijos laikas. Kiekvieną penktadienį Gavėnios metu yra katalikams taip pat  privalomas pasninkas.

GAVĖNIA 

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15)

Šiemet Gavėnios liturginis laikotarpis prasidės Pelenų Trečiadieniu vasario 18 d. ir pasibaigs Didžiąja Savaite ir  Šv. Velykomis, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 5 d.

Įžengę  į Gavėnios – Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką, maloniai kviečiame  GAVĖNIOS LAIKOTARPYJE, išlaikyti santūrumą ir rimtį, o taip pat dalyvauti  bažnyčioje:

PENKTADIENIAIS

Po 10.00 val. Šv. Mišių einamas Jėzaus kančios Kryžiaus kelias.

SEKMADIENIAIS

10.00 val. einamas Jėzaus Kančios Kryžiaus kelias.

10.30 val. giedami Graudūs verksmai, apmąstant  Jėzaus Kančią.

Tai gražios tikinčiųjų maldingos praktikos, nepriklausančios liturgijai, tačiau kylančios iš liturgijos ir į ją vedančios, ją paryškinančios. Tos maldingos praktikos, padėdamos įsimąstyti į Kristaus Kančią dėl mūsų išganymo, dėl mūsų laimės, žadina atgailos dvasią ir taip pat veda į Prisikėlimo šventimą, ruošia Šv. Velykoms.

Parsisisiųsti PDF formatu: 2026 m vasaris