Lapkričio 2-ąją Vėlinėse siūsime savo karštas maldas mūsų prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo Dievui už savo brangiuosius mirusius, gal dar nepasiekusius dangaus laimės, gal dar nedalyvaujančius šventųjų garbės spindėjime.
Jau nuo šiandien meldžiamės už visus mirusiuosius, kurių vėlės dar tebeatgailoja skaistykloje, kurie tebelaukia mūsų dvasinės pagalbos, kuriems gali padėti mūsų malda, jų naudai pelnyti atlaidai, ypač visas mūsų gerais darbais įprasmintas gyvenimas.
Nesuklysime visą žmoniją padaliję į dvi atskiras dalis: į mirusius ir mirsiančius, į tuos, kurie tebegyvena šioje supilto kapo pusėje, ir į tuos, kurie jau tenai – anoje pusėje, į tuos, kurie jau amžinybėje ir į tuos, kurie dar tebekeliauja į paslaptingos amžinybės tolius.
Deja, daugelis šiame pasaulyje gyvenančių tarytum pamiršta, kad jie negyvens su saule, kad jų mirtis ateis nors ir nelaukiama, kad ji ateis nesulaikoma, ateis nepermaldaujama, abiem rankomis mus vedina prie atviro kapo, kur pasibaigs mūsų šios žemės kelionė, kur prasidės mums nesuprantama ir neįsivaizduojama amžinybė.
Tačiau ir kape mes pasiliksime ne amžinai. Mirties Angelas mus ne vien tik gąsdina, bet ir guodžia: jis nuima nuo mirštančio pečių gyvenimo kryžių ir stato jį prie kapo – kaip prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo ženklą. Mirtis mus veda į gyvenimą, kur jau nebebus mirties, nei skausmo, nei ašarų, kur Dievas su mumis dalinsis savo amžinojo gyvenimo neapsakoma, neįsivaizduojama laime, jei mes Jį tikėjome, jei pasitikėjome Juo ir liudijome Jį visu savo gerais darbais įprasmintu gyvenimu.
Ne mirtis ir ne kapo dulkės tars mums paskutinį, lemtingąjį žodį, bet Kristus – prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo Viešpats. Ateis laikas ir išgirsime, kaip anuomet Lozorius, iš mirties miego mus žadinančius Kristaus žodžius.
Todėl, sprendžiant gyvenimo ir mirties problemas, mūsų požiūris iš esmės pasikeičia, jei apie mirtį mąstome ne kaip apie savo gyvenimo pabaigą, bet kaip apie naujo, nuostabaus, amžinojo gyvenimo pradžią, kada mąstome apie tai, jog esame amžini, esame ir būsime amžinai kartu, jeigu vieni kitiems padėdami, vieni kitų naštas nešiodami, vieni kitų pačiais pasiremdami, pasieksime amžinosios Tėvynės krantus. Amen.
Maloniai kviečiame maldai už mirusiuosius.
Šv. Mišiose melsimės už mirusiuosius sudėtinėmis intencijomis.
VĖLINIŲ AŠTUONDIENIS – VĖLINIŲ OKTAVA
Lapkričio 1 d. – 8 d.
Šv. Mišios už mirusiuosius aukojamos:
Lapkričio 1 d., trečiadienis
Jėzaus Kristaus Kančios apmąstymas (Einamas Kryžiaus kelias) 16.30 val.
Vėlinių Šv. Mišios už mirusiuosius – 17.00 val.
Po Šv. Mišių Vėlinių procesija bažnyčioje.
Lapkričio 2 d., ketvirtadienis
MIRUSIŲJŲ PAMINĖJIMO DIENA
V Ė L I N Ė S
Mirusiųjų paminėjimas. Šventoji Motina Bažnyčia jau sužavėta visais savo vaikais danguje ir juos pagerbusi tinkamomis pamaldomis, stengėsi užtarti pas Dievą visas sielas, kurios su tikėjimo ženklu pirma mūsų išėjo ir miega prisikėlimo viltyje, taip pat ir visus iškeliavusius nuo pasaulio pradžios, kurių tikėjimą žino tik vienas Viešpats, kad jie, nuo nuodėmės poveikio nuvalyti ir įžengę į dangaus piliečių draugiją, galėtų džiaugtis amžina palaima.
Šv. Mišios aukojamos:
10.30 val. (Po Šv. Mišių Vėlinių procesija bažnyčioje) ir 17.00 val.
Galima laimėti visuotinius atlaidus mirusiesiems, jei tikintieji išpildo įprastines atlaidams gauti sąlygas:
Lapkričio 3 d., penktadienis – 10.00 val.
Lapkričio 4 d., šeštadienis – 10.30 val.
Lapkričio 5 d., Sekmadienis – 9.00 val. ir 10.30 val.
Lapkričio 6 d., pirmadienis – 10.00 val.
Lapkričio 7 d., antradienis – 10.00 val.
Lapkričio 8 d., trečiadienis – 10.00 val.
A†A
MALDA UŽ MIRUSIUOSIUS
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!
Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!
Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!
Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!
Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!
Tegul ilsisi ramybėje. Amen.