Evangelija     Jn 1, 6–8. 19–28

Jūsų tarpe stovi tas, kurio jūs nepažįstate
Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią!’, kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“. Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei pranašas?“ Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu, o jūsų tarpe stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“. Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

 

DŽIAUGSMO VILTIS

     Žmonės turi daug žodžių nusakyti džiaugsmui. Jie panašūs į viltingą bėgimą pirmyn, vedantį į begalinį Dievo Meilės horizontą. Kiekvienas žmogus, visa žmonija yra pašaukti džiaugsmui.

     Ir pats Dievas džiaugiasi kartu su mumis…

     Įpusėję Advento kelionę mes kontempliuojame naują dieną, kai mums sušvis Rytinė Žvaigždė, mūsų Viešpats Jėzus.

     Jis yra mūsų jėga ir mūsų giesmė. Jis yra gyvojo vandens šaltinis, pagirdantis mūsų ištroškusią sielą. Stabtelėję kontempliacijos tyloje mes suvokiame, jog mūsų, tikinčiųjų, būdinga požymis yra džiaugsmas. Mes laukiame, bet neliūdime. Keliaujame, bet nesijaučiame nuvilti. Sužadėtinio dar nėra su mumis, bet Jis greitai ateis ir išauš tobulo džiaugsmo diena.

     Šis Sekmadienis, tradiciškai dar vadinamas „džiaugsmo“ Sekmadieniu, mus kaip tik ir veda šiuo keliu, kurį apaštalas Paulius antrajame Žodžio liturgijos skaitinyje nusako šiais žodžiais: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!“

     Vadinasi, nėra jokio pagrindo liūdėti, bet verčiau pasirūpinti savo santykį su Viešpačiu išreikšti pašlovinimu, prašymais ir dėkojimu. Džiaugsmas ir pasitikinti malda atskleidžia širdies ramybės slėpinį, nurodo kelią pas Kristų.

     Evangelijoje girdimi Jono Krikštytojo atsakymai jo klausiantiems žmonėms taip pat paliečia esminius gyvenimo taškus. Jei klausomės to, ką mums per pranašą sako Dievas, širdis atranda ramybę, protas nuskaidrėja ir mes geriau suvokiame, kas mūsų laukia ateityje.

     „Ką mums daryti?“

     Faktiškai esame atsidūrę kelionės, vedančios prie Kalėdų Žvaigždės, aukščiausiame taške Visi, susitikę Joną Krikštytoją, teiraujasi: „Tai ką gi mums daryti?! Ką turime daryti, norėdami pasiekti džiaugsmą, likti Viešpaties šviesoje, atsiliepti į Jo kvietimą?“

     Jėzaus pirmtakas rado tikslų atsakymą kiekvienam klausiančiajam, pasiremdamas dieviškąja Išmintimi, kurios šviesa leidžia priartėti prie tikro džiaugsmo ir pasitenkinimo.

     Minioje kilo entuziazmas dėl tokių Jono Krikštytojo sugebėjimų įžvelgti gyvenimo tikrovės esmę. Buvo prieita net iki pamąstymų, ar čia kartais ne Mesijas. Žmonės iš tiesų buvo labai išsiilgę pažadėtojo Mesijo, kad buvo pasirengę Jį įžvelgti kiekviename, kieno žodis palietė jų širdis.

     Jonas Krikštytojas, teisus žmogus ir ištikimas Viešpaties pasiuntinys, buvo pasirengęs kalbėtis su visais, tačiau drauge išsakė ir vieną būtiną sąlygą: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.

     Tai svarbiausia šio sekmadienio žinia. Jono Krikštytojo lūpomis esame kviečiami gyventi tiesoje: žvelgti į savo širdies jausmus, pripažinti trūkumus ir leisti, kad Viešpats apvalytų mus, leisdamas įžengti į savąjį džiaugsmą.

     Dar vienas žingsnis per Advento laukimą…

 

2023 m. gruodžio  17 d.

 III  ADVENTO  SEKMADIENIS (Gaudete).

PIEMENŲ (DŽIAUGSMO) SEKMADIENIS.

Trečiasis Advento Sekmadienis kreipia Džiaugsmo link.   

     Adventiniame vainike įžiebiama trečioji žvakė, tai rožinė Piemens žvakė, primenanti  pasaulio patirtą džiaugsmą gimus Išganytojui.

     Trečiąjį Advento Sekmadienį Bažnyčia kviečia į džiaugsmą: tai džiaugsmo Sekmadienis, pagal  lotyniškąją tradiciją vadinamas  Gaudete.

 

Į mūsų bažnyčią Kuršėnų parapijos skautai atneš Betliejaus taikos ugnį nuo kurios uždegsime žvakes. Bus galima įsigyti žvakučių su Betliejaus ugnimi.

8.45 val. giedamos Švč. Mergelės Marijos valandos – Rarotos.

Šv. Mišios aukojamos  9.00 val.  ir  10.30 val. (Suma)

 

Po Sumos Šv. Mišių (11.15 val.) koncertuos Kuršėnų mišrus choras ,,VENTUS“

ir meno mokyklos mokiniai.

 

„Dieve, matai, kaip stropiai tavieji žmonės rengiasi Kalėdų šventei;

padėk mums sulaukti brangiosios Išganytojo gimimo iškilmės ir su gaiviu

džiaugsmu ją atšvęsti.”