Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kuršėnuose.
Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. XIX a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.
1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip 
trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta.
1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas komunistų). Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas palaidotas prie bažnyčios. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas. Bažnyčios bokštas buvo atstatytas vadovaujant kunigui Julijonui Miškiniui.
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.
ALTORIAI
Bažnyčioje yra 12 altorių. Šventovė istorinė, stačiakampio plano, bazilikinė.
DIDYSIS ALTORIUS
- Didžiojo altoriaus centre yra paveikslas, kuriame Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų Jordano upėje( paveikslas atspindi bažnyčios pavadinimą)
- Virš paveikslo yra švento Kazimiero-Lietuvos karalaičio, jaunimo globėjo statula.
- Dešinėje paveikslo yra švento Vaclovo-čekų karaliaus statula.
- Kairėje paveikslo yra švento vyskupo Stanislovo statula.
ŠVENČIAUSIOS MERGELĖS MARIJOS ALTORIUS
- Altoriaus centre yra švenčiausios Mergelės Marijos statula.
- Kairėje pusėje yra šventa Ona- Marijos motina su maža Marija.
- Dešinėje pusėje yra šventoji Elzbieta, kurios rankose atneštas maistas kaliniams pavirto rožėmis.
ŠVENTO JURGIO-ŽEMDIRBIŲ GLOBĖJO ALTORIUS
- Savo globėju šventąjį Jurgį laiko kariai ir ūkininkai. Jurgis buvo imperatoriaus Diokletiano armijos kareivis. Kai imperatorius ėmė persekioti krikščionis, Jurgis tam prieštaravo. Jurgis buvo suimtas ir nukankintas.
- Švento Jurgio šventė yra balandžio 23 dieną.
ŠVENTO JUOZAPO ALTORIUS
Karaliaus Dovydo ainis, šventas Juozapas, švenčiausios Mergelės Marijos sužieduotinis ir Jėzaus žemėje globėjas, evangelijoje yra vadinamas teisiuoju.Juozapas buvo dailidė.Mirė ant Marijos ir Jėzaus rankų; (tapo mirštančiųjų ir visos Bažnyčios globėju.)Švento Juozapo šventė yra kovo 19 dieną.
ŠVENTO VINCENTO PAULIEČIO ALTORIUS
- Švento Vincento Pauliečio šventė yra liepos 19 dieną. Šventas kunigas steigė ligonines, vargšams prieglaudas. Jis rūpinosi kalėjiman patekusiais, įkvėpdavo jiems Dievo meilę.
- Altoriaus viršuje yra šventos Agotos mergelės ir kankinės paveikslas. Jos šventė yra vasario 5 d.
ŠVENTOS TERESĖLĖS MAŽOSIOS JĖZAUS GĖLELĖS ALTORIUS
- Šventosios Teresėlės šventė yra spalio 3d. Pastebėjusi nukryžiuotojo Jėzaus paveikslą, kaip jo švenčiausias kraujas be naudos krinta žemėn, Teresėlė pradėjo melstis už atsivertimą nusidėjelių.
- 15 metų Teresėlė įstojo į karmeličių vienuolyną. Vienuolyne augo šventumu, dorybėmis, punktualumu, darbštumu, visoms patarnaudama.
- Ji labiausiai pagarsėjo po mirties, kai žmonės pažino iš jos raštų angelišką jos sielą, vaikystės takelį prie Dievo.
ŠVENČIAUSIOS JĖZAUS ŠIRDIES ALTORIUS
Altoriaus centre yra Švenčiausios Jėzaus Širdies statula. Jėzus apsireiškime šventai vienuolei Margaritai pažadėjo ramybę ir palaimą tiems, kas melsis švenčiausiai Jėzaus širdžiai. Kairėje pusėje yra šventos Elenos su Jėzaus kryžiumi statula. Dešinėje švento kunigo Arso statula.
ŠVENTO ANTANO ALTORIUS
Šventasis Antanas pagarsėjo stebuklais. Kartą jam skaitant Šventąjį Raštą, pasirodė kūdikėlis Jėzus. Prie švento Antano meldžiasi jaunimas, kad šventajam užtariant pas Dievą, surastų savo gyvenimo antrąją pusę. Prie šventojo meldžiasi, pametę daiktą, kad padėtų surasti. Altorius nusagstytas žmonių padėkos ženklais – votais šventajam už išklausytas maldas. Jo šventė birželio 13 d.
ŠVENTOS ELENOS ALTORIUS
Šventoji Elena – Imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina. Norėdama pagerbti Kristaus kančios vietas, ji iškeliavo Jeruzalėn. Betliejuje, kur Kristus gimė, ir Jeruzalėje ant Alyvų kalno, iš kur Jėzus įžengė į dangų, imperatorienė pastatydino bažnyčias. Ji surado Jėzaus kančios kryžių ir tinkamai tas šventas relikvijas pagerbė. Jos šventė rugpjūčio 18 d.
ŠVENTO KUNIGO JONO BOSKO ALTORIUS
- Tapęs kunigu Jonas Bosko lankydavo apleistus pavojingus vaikus, kalinius, kuriems labiausiai reikėjo globos. Nors pats kunigas buvo neturtingas, siekdamas įtraukti jaunuolius į darbą, prie saleziečių oratorijos atidarė siuvėjų, batsiuvių, stalių dirbtuves, knygrišyklą ir spaustuvę.
- Šventas kunigas Jonas Bosko padarė daug gero: padėdamas vargingų tėvų vaikams, iš jų padarė amatininkus, specialistus, darbininkus, gerus krikščionis. Jo šventė sausio 31 d.
ŠVENTŲ APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS ALTORIUS
- Petras buvo žvejys. Naktį po Jėzaus suėmimo Petras išsigynė Jėzaus. Prisikėlęs Jėzus atleido Petrui ir pavedė jam vadovauti savo Bažnyčiai.
- Jis yra pirmasis popiežius.
- Metų metus persekiojęs krikščionis, Paulius pamatė akinantį regėjimą ir atsivertė į krikščionybę. Paulius tapo didžiu pamokslininku, rašytoju ir žymiu misionieriumi. Jis daugelį metų nepailsdamas keliavo, darydamas stebuklus ir skleisdamas Jėzaus žodį. Jis buvo kalinamas, mėtomas akmenimis, bet neatsižadėjo tikėjimo.
- Švento Petro ir Pauliaus šventė birželio 29 d.
- Petro ir Povilo altoriuje yra šv. Blažiejaus paveikslas, kuris gydo gerklės ligas, reikia tik prisiliesti prie žvakių su raudonais kaspinais
ŠVENTO IZIDORIAUS-ŽEMDIRBIŲ GLOBĖJO ALTORIUS
- Izidorius tarnavo samdiniu pas ūkininką. Darbą visuomet Izidorius pradėdavo su malda. Kai Izidorius meldėsi, jo jaučius saugojo angelas.
- Švento Izidoriaus šventė gegužės 21 d. Jis yra žemdirbių globėjas.
trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta.
