Evangelija     Jn 20, 19–31

Palaiminti, kurie tiki nematę
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
Vieno iš dvylikos, – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“. Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.

II  VELYKŲ  SEKMADIENIS –

DIEVO  GAILESTINGUMO  SEKMADIENIS

ATVELYKIS 

2024 m. balandžio 7 d.

Šv. Mišios aukojamos Sekmadienio tvarka:

9.00 val. ir 10.30 val.

Šiandien švenčiamas Dievo Gailestingumo Sekmadienis.                                                                                

Dievo Gailestingumo sekmadienis per Atvelykį švęsti pradėtas 2000 metais, kai tam pakvietė popiežius              Šv. Jonas Paulius II, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai Šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą pirmąjį Sekmadienį

po Šv. Velykų švęsti Dievo Gailestingumo šventę. Ši diena – ypatingos malonės metas kiekvienam, nepaisant jo nuodėmių ar klaidų sunkumo.

Trokštu, – kalbėjo Jėzus, – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač – vargšams nusidėjėliams. […] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį – savo Gailestingumo šventę. […] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. […] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. […] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras. Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.

Dabar ši šventė švenčiama visame pasaulyje.

Eugenijaus Kazimirovskio Dievo Gailestingumo paveikslas, kuris 1934 m. pagal sesers Faustinos regėjimus buvo nutapytas dalyvaujant pačiai šventajai, yra Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Kasmet pasimelsti prie šio paveikslo atvyksta tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio.

Pirmą kartą šis paveikslas viešai pagerbtas 1935 m. būtent Aušros Vartų koplyčioje Velykų penktadienio, šeštadienio bei Atvelykio sekmadienio tridieniu užbaigiant Jubiliejinius pasaulio atpirkimo metus.

Dail. Kazimirovskio paveiksle nutapytas Jėzus ses. Faustinos apsireiškimo metu. Sujuosta balta tunika vilkįs Išganytojas pakelta dešine ranka laimina žmones lyg tardamas: Ramybė jums. Kairiąja ranka Jėzus liečia savo drabužį ties Švč. Širdimi. Iš čia į mus trykšta du spinduliai – balzganas ir raudonas. Balzganas spindulys simbolizuoja sielą apvalantį vandenį, o raudonas – kraują, sielos gyvybę. 

Pirmąjį gailestingojo Išganytojo apsireiškimą Šv. Faustina patyrė 1931 m. vasario 22 d. Plocke, vėliau keletą kartų – Vilniuje. Čia ji atvyko Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno vyresnybės nurodymu po 1933 m. duotų amžinųjų įžadų ir gyveno iki 1936-ųjų.